„Protingas asmuo“ yra teisinis posakis, vartojamas tiek baudžiamojoje, tiek deliktinėje teisėje. Tai reiškia teorinį visuomenės asmenį, kuris savo elgesiu demonstruoja vidutinį sprendimą, įgūdžius ar rūpestingumą. Civilinėse ar baudžiamosiose bylose, susijusiose su aplaidumu, sprendžiant atsakomybės klausimus lyginamasis protingo asmens standartas. Teismų sistemoje protingo asmens teorija taikoma tokiam klausimui: kaip tokiomis pačiomis aplinkybėmis elgtųsi paprastas žmogus?
Šis teorinis žmogus, nei per daug atsargus, nei per daug bebaimis, pateikia nešališką standartą, pagal kurį vertinamas kitų elgesys. Tačiau protingo asmens standartas negali būti vienodai taikomas visiems žmonėms. Tikimasi skirtingų elgesio standartų, pagrįstų įvairiomis individo savybėmis.
Sprendžiant elgesį, protingo asmens teisė atsižvelgia į suvokimą, patirtį ir žinias. Pavyzdžiui, asmuo negali neigti žinojęs apie plačiai žinomus faktus, tokius kaip ledas yra slidus arba alkoholis pablogina gebėjimą vairuoti. Žmonių, užsiimančių specialių įgūdžių, patirties ar mokymo reikalaujančia veikla, pvz., gydytojų ar lėktuvų pilotų, elgesys vertinamas pagal pagrįstos kvalifikacijos tos pačios grupės narių standartus.
Kitas veiksnys, į kurį atsižvelgiama, yra individualios fizinės savybės. Nesitikima, kad asmuo, turintis fizinę negalią, atitiks jam neįmanomus elgesio standartus. Tačiau protiniai pajėgumai yra ignoruojami kaip standartas. Asmuo, kuriam trūksta emocinio stabilumo, nuovokumo ar intelekto, nėra atleistas dėl nesugebėjimo elgtis kaip protingas žmogus. Įstatyme yra tik vienas objektyvus protingo elgesio standartas, kurio nesušvelnina nei psichikos sveikata, nei protiniai gebėjimai.
Tačiau tam tikri išoriniai veiksniai yra svarbūs nustatant pagrįstumą, nes jie gali turėti įtakos žmogaus elgesiui. Pavyzdžiui, nepaprastosios padėties sąlygos gali paskatinti protingus žmones padaryti klaidų. Taip pat atsižvelgiama į turimus išteklius. Jei reikiamų išteklių trūksta, kai kurie veiksmai gali būti pagrįsti, o kitu atveju jie būtų neprotingi.
Vaikams netaikomi tokie patys standartai kaip suaugusiems. Skirtingai nuo suaugusiųjų, atsižvelgiama į tokius subjektyvius veiksnius kaip amžius, intelektas ir patirtis. Paprastai vaikai iki 7 metų yra atleidžiami nuo baudžiamosios ar civilinės atsakomybės už aplaidumą.