Darbo draudimo sukčiavimas yra nusikaltimas, už kurį gali būti skiriamos įvairios nuobaudos, kurios gali skirtis priklausomai nuo jurisdikcijos. Nusikaltimas padaromas tada, kai asmenys, siekdami gauti bedarbio pašalpą, nepraneša apie pajamas arba pateikia melagingus parodymus ar tikslingai praleidžia informaciją, kad gautų pašalpą. Bausmės už sukčiavimą apima baudžiamąjį persekiojimą ir baudą arba laisvės atėmimą, draudimą tam tikrą laiką teikti pašalpas ir išmokų, gautų sukčiaujant, grąžinimą bei palūkanas. Darbdaviai taip pat gali būti kalti dėl darbo draudimo sukčiavimo ir dėl to jiems dažnai turi būti grąžintos baudos. Kai kuriose jurisdikcijose pažeidimas klasifikuojamas pagal pinigų sumą, kurią asmuo gavo sukčiuodamas, nuo nedidelio ar baudžiamojo nusižengimo iki labai sunkaus ar nusikaltimo.
Daugelis regionų patraukia baudžiamojon atsakomybėn tuos, kurie kaltinami sukčiavimu darbo draudimo srityje, nes taip apvagiami mokesčių mokėtojai, kurie finansuoja darbo draudimą. Darbo departamentas ar panaši vyriausybinė agentūra dažnai bendradarbiauja su apygardos prokurorais, policijos pareigūnais ir kitomis teisėsaugos institucijomis, kad iškeltų kaltinimus ir suimtų tuos, kurie yra apkaltinti sukčiavimu. Šiais baudžiamaisiais procesais dažnai siekiama trijų tikslų: susigrąžinti pavogtus pinigus, atgrasyti kitus nuo sukčiavimo ir nubausti kaltinamąjį. Patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pasekmės yra įkalinimas, bauda arba abu. Ar asmuo bus nuteistas atlikti laisvės atėmimo bausmę, priklauso nuo pažeidimo, nes už nesunkius sukčiavimo nusikaltimus laisvės atėmimas neretai baigiasi.
Darbdaviams dažnai negresia įkalinimas už sukčiavimą darbo draudimo srityje. Įmonių direktoriams, kurie sumažina bruto uždarbį arba klastoja dokumentus, kad buvęs darbuotojas gautų išmokas, daugelyje jurisdikcijų taip pat netaikomas įkalinimas. Jie moka baudą iki didžiausios darbo draudimo įstatymo įstatuose nustatytos sumos.
Asmenims, kurie sukčiauja darbo draudimo srityje, dažnai neleidžiama prašyti jokių išmokų, kai tik apgaulė aptinkama. Tai gali būti iki vienerių metų, pradedant nuo sukčiavimo datos. Kai kuriose jurisdikcijose draudimas išplatintas dvejiems metams, draudžiant asmeniui kreiptis dėl pašalpų per pirmąsias 26 kvalifikuotas pirmųjų ir antrųjų metų savaites. Asmenys, kuriems taikomas draudimas, gali neturėti galimybės pateikti paraišką pasibaigus laikotarpiui, kol jie nesumokės apgaulės būdu surinktų išmokų ir sukauptų palūkanų. Pavyzdžiui, bedarbiui darbuotojui gali tekti laukti 52 savaites, kad galėtų kreiptis dėl pašalpų, tačiau prašymas būtų atmestas, jei asmuo taip pat nemokės išmokų, kurias ji skolinga regionui.