Neteisėti sunkumai yra įstatymo sąvoka, kuri sukasi aplink idėją, kad jei teisinės prievolės įvykdymas būtų nepagrįstas arba neįveikiamas sunkumas, kažkas bus atleistas nuo tos pareigos. Nepagrįstų sunkumų pavyzdys gali būti studento paskolos atleidimo prašytojas. Jei kas nors galėtų įrodyti, kad nėra dokumentais pagrįstų pajamų ir neturi vilties įrodinėti pajamas ateityje, kaip, pavyzdžiui, nuolatinę negalią turinčio asmens atveju, būtų galima teigti, kad grąžinimo reikalavimai yra pernelyg didelis sunkumas ir asmens paskolos turėtų būti atleistos.
Yra daugybė sąlygų, kuriose gali kilti pernelyg didelių sunkumų sąvoka. Viena iš klasikiniausių aplinkų yra darbo vieta. Daugelyje šalių darbdaviai pagal įstatymą privalo suteikti neįgaliems darbuotojams tinkamas patalpas, kurių jiems reikia darbui atlikti. Pavyzdžiui, neprigirdintis darbuotojas turėtų teisę į specialų telefoną, kad galėtų vykdyti verslą. Taip pat įmonė, samdanti darbuotoją, kuris patiria migreną po fluorescencinėmis lempomis, turėtų pasirūpinti alternatyviu apšvietimu.
Kai kurios įmonės gali atsisakyti suteikti būstą, remdamosi tuo, kad tai yra pernelyg didelis sunkumas. Yra du testai, kurie gali būti naudojami norint nustatyti, ar būstas iš tikrųjų yra per didelis sunkumas. Pirmasis yra sąnaudos, laikomos bendrų įmonės veiklos sąnaudų dalimi. Dauguma reikalingų būstų yra tokie nebrangūs, kad šis argumentas paprastai nėra veiksmingas. Antrasis argumentas, kurį galima panaudoti, yra įrodymas, kad būstas pakeis pagrindinį verslo pobūdį, todėl sukeltų nepagrįstų sunkumų.
Apgyvendinimas apima ne tik darbo vietą, bet ir paraiškų teikimo procesą. Žmonės su negalia istoriškai susidūrė su įvairia diskriminacija darbo vietoje, todėl galioja nemažai įstatymų, skirtų suteikti jiems saugomą statusą darbo vietoje. Jei darbdavys atsisako suteikti būstą dėl pernelyg didelių sunkumų ir šis reikalavimas gali būti paneigtas, darbdavys bus priverstas suteikti būstą pagal įstatymą. Tačiau reikia pažymėti, kad tam darbuotojui reikėtų kreiptis į teismą ir daugelis žmonių negali sau leisti bylinėjimosi išlaidų.
Ši teisinė samprata atsiranda ir kitose situacijose, kai žmonės turi teisinių įsipareigojimų, kurių jie negali įvykdyti dėl pernelyg didelių sunkumų. Atleidžiant žmones nuo įsipareigojimų stengiamasi įsitikinti, kad sunkumai yra tikri, ir patvirtinti, kad asmuo neprisiėmė įsipareigojimo žinodamas, kad sunkumai bus problema.