Daugumoje jurisdikcijų jau kurį laiką galioja įstatymai, apibrėžiantys ir baudžiami už persekiojimą, priekabiavimą ir patyčias. Elektroniniams ryšiams tapus pagrindine komunikacijos forma, dauguma jurisdikcijų turėjo spręsti elektroninio persekiojimo, priekabiavimo ir patyčių problemą. Dėl to kibernetinio priekabiavimo įstatymai, skirti patraukti baudžiamojon atsakomybėn už tokio tipo atakas, dabar galioja daugelyje jurisdikcijų.
Teisiniu požiūriu priekabiavimas paprastai apibrėžiamas kaip nuolatiniai ir (arba) sistemingi nepageidaujami šalies veiksmai aukos atžvilgiu. Tai gali apimti grasinimus, reikalavimus ar prievartą ir gali būti pagrįsta individualiu nemėgstu asmeniui arba priekabiamo asmens rase, tautybe, politiniais ar religiniais įsitikinimais arba lytimi. Persekiojimas paprastai apima priekabiavimą ir įtikinamą grėsmę aukai. Patyčios yra palyginti naujas teisinis terminas, kuris dažnai pakeičiamas priekabiavimu, pridedant reikalavimą, kad auka būtų nepilnametė.
Atsiradus internetui, atsirado kibernetinių nusikaltimų, įskaitant kibernetinį priekabiavimą. Kibernetinis priekabiavimas yra tiesiog priekabiavimas, vykdomas elektroninėmis priemonėmis. Įprasti tokio priekabiavimo pavyzdžiai yra pasikartojantys nepageidaujami ar grasinantys el. laiškai, momentinės žinutės arba socialinių tinklų kontaktai. Kibernetinis priekabiavimas taip pat gali pasireikšti pelkėmis arba ištisomis svetainėmis, skirtomis nuliūdinti, varginti ar užpulti auką.
Galiojantys priekabiavimo įstatymai kartais gali būti naudojami siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn už kibernetinį priekabiavimą, tačiau daugelis jurisdikcijų priėmė atskirus kibernetinio priekabiavimo įstatymus, skirtus konkrečiai spręsti priekabiavimo internete atvejus. Kibernetinio priekabiavimo įstatymai taip pat gali būti naudojami kartu su esamais įstatymais, pvz., įstatymais, apsaugančiais nusikaltimo aukas nuo nusikaltėlio kontakto. Pavyzdžiui, užsakymo nekontaktuoti pažeidimas gali būti apkaltintas vien tik pažeidimu arba gali būti apkaltintas pagal galiojančius įstatymus.
Daugeliu atvejų kibernetinio priekabiavimo auka žino, kas yra nusikaltimo vykdytojas, tačiau kartais nusikaltėlis gali pasislėpti už interneto sukurto skydo. Kitas šių įstatymų pranašumas yra tai, kad jie dažnai numato teisinius mechanizmus nusikaltėlio tapatybei nustatyti. Kibernetinio priekabiavimo įstatymai daro spaudimą interneto tiekėjams, socialinių tinklų svetainėms ir kitoms svetainėms reikalauti identifikavimo informacijos, kai vartotojas prisijungia prie svetainės ar paslaugos arba ja naudojasi.
Baudos už kibernetinio priekabiavimo įstatymų pažeidimus labai skiriasi priklausomai nuo jurisdikcijos. Daugeliu atvejų kibernetinis priekabiavimas kaltinamas kaip nusižengimas. Tačiau sunkesnis nusikaltimas – kibernetinis persekiojimas – kai kuriose jurisdikcijose gali būti nusikaltimas ir už jį gali būti baudžiama ilga kalėjimo bausme.