Pelenės efektas – tai statistinė tendencija, kad vaikų žmogžudystės, kurias įvykdo tėvai, yra labiau tikėtina, kad jose dalyvauja patėvis. Apskritai prievarta prieš vaikus dažniau pasitaiko su vaikais, nei su biologiniais vaikais. Tyrėjai pateikė daugybę teorijų, paaiškinančių šį reiškinį, o kai kurios meta iššūkį Pelenės efektui, teigdami, kad statistika iš tikrųjų rodo didesnę prievartos tikimybę pakopų šeimose, o biologiniams ir pakopiniams vaikams gresia pavojus.
Tyrėjai pradėjo nustatyti šią problemą aštuntajame dešimtmetyje, tirdami vaikų išnaudojimo ir žmogžudysčių šeimose dažnį daugelyje išsivysčiusių šalių, įskaitant Švediją ir JAV. Tyrėjai išsiaiškino, kad vaikų mirtys dažnai buvo pakopų tėvai, o jų dažnis yra pakankamai didelis, kad būtų statistiškai reikšmingas. Daugelis taip pat pažymėjo, kad šiose žmogžudystės bylose visi šeimos vaikai patyrė prievartą, tačiau dažniausiai pakopiniai vaikai patyrė didžiausią naštą.
Evoliuciniai psichologai teigia, kad Pelenės efektas yra nesidomėjimo vaikais pasekmė. Biologiškai pakopų vaikų auginimas neduoda jokios akivaizdžios naudos, nes tie vaikai nenešioja žmogaus genetinės medžiagos. Tyrėjai, kritikuojantys evoliucinę psichologiją, teigia, kad kiti veiksniai gali paaiškinti šį reiškinį. Skurdas gali labai prisidėti prie streso ir smurto, o daugelis vaikų žmogžudysčių gali būti siejamos su skurdu, taip pat su šeimomis. Be to, mokslininkai pažymi, kad ypač neįgaliems vaikams, biologiniams ar laiptams, kyla labai didelė rizika, kad tėvai juos nužudys ar išnaudos.
Pelenės efektu besidominčių mokslininkų išvados yra svarbios. Galimų prievartos prieš vaikus ir žmogžudysčių rizikos veiksnių nustatymas gali padėti socialiniams darbuotojams įsikišti, kol situacija tampa pavojinga, taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį priimant sprendimus dėl vaiko globos teismo bylose. Taip pat gali būti naudinga informuoti mokytojus ir kitus su vaikais bendraujančius žmones, nes tai leidžia jiems anksti pastebėti prievartos požymius.
Kritikai perspėja, kad Pelenės efektas neturėtų būti laikomas rodikliu, kad visi pakopiniai tėvai smurtauja. Nors yra statistinis ryšys tarp pakopų šeimų ir prievartos prieš vaikus, ypač pakopinius vaikus, tai nereiškia, kad pakopiniai tėvai yra savaime pavojingi vaikams savo gyvenime. Daugelis labai sėkmingai augina vaikus mylinčiose, palaikančiose šeimose. Pelenės efektas rodo, kad reikia tinkamai įsikišti į pakopų šeimą, kai tėvai ginčijasi dėl vaikų, ypač dėl tokių problemų kaip drausmė.