Tradiciškai įgimto aklumo gydymas apėmė asmenų, turinčių tokią būklę, mokymą kompensuoti savo negalią naudojant specialius mokymosi metodus. Vaikai, gimę su paveldėtu aklumu arba aklumu vaisiaus vystymosi metu, paprastai nebuvo gydomi regėjimui atkurti. Tačiau tai gali pasikeisti, nes nauji genų terapijos metodai vis plačiau tiriami ir naudojami tiems, kurie turi įgimtų defektų.
Dažniausi įgimto aklumo gydymo būdai yra mokyti vaikus, turinčius šias sąlygas, gyventi kaip akliesiems. Tai apima Brailio rašto skaitymą, mokymąsi vaikščioti naudojant lazdelę ar šunį vedlį ir pasitikėjimą kitais veikiančiais pojūčiais, kad galėtumėte gyventi kuo įprastiau. Kai kurie kūdikiai, gimę akli, turi ribotą regėjimą, bet yra laikomi teisiškai aklais, nes atlikdami daugybę veiklų nemato funkciniu lygiu. Net ir esant šiems apribojimams, galimybė matyti šviesą ir šešėlius arba judėjimą tam tikru mastu labai padeda gydymo ir mokymosi procese.
Kiekvienas žmogus yra skirtingas, todėl jam reikės specialaus dėmesio ir gydymo. Tai gali apimti lankymąsi aklųjų mokykloje arba tiesiog klasių keitimą įprastoje mokyklos aplinkoje. Kai kuriems mokiniams gali prireikti tik didelių ekranų skaitymui, specialios pagalbos arba specializuotos mokymosi medžiagos, pvz., knygų Brailio raštu. Kitiems reikės nuolatinio dėmesio vienas prieš vieną. Daug kartų įgimto aklumo gydymas priklausys nuo programų prieinamumo ir bet kokių kitų būklių, kurias vaikas gali turėti.
Suaugusieji gali tęsti gydymą tam tikrose srityse arba mokydamiesi naujų technologijų, naudojamų akliesiems padėti. Tai gali apimti kompiuterines skaitymo programas ir panašius įrenginius, kurie padeda įgyti kasdienio gyvenimo įgūdžių. Jie taip pat gali prisijungti prie paramos grupių kitiems, kurie yra akli, kad galėtų patirti bendrą nusivylimą ir išmokti naujų įveikimo priemonių.
Laimei, atsiranda naujesnių įgimto aklumo gydymo būdų, kurie jau buvo labai sėkmingi. Viena sėkmingiausių – genų terapija. Tai apima tam tikrų baltymų suleidimą pacientui, kurie leidžia tinklainei atspindėti šviesą. Visas regėjimas paprastai neatstatomas, tačiau daugeliu atvejų pacientai gali pakankamai matyti, kad galėtų normaliai funkcionuoti, skaityti įprastas knygas ir net vairuoti automobilį su akiniais.