Emociniam labilumui būdingi dažni nuotaikų kaita ir emociniai protrūkiai. Beveik kiekvienas žmogus retkarčiais patiria skirtingas nuotaikas ir emocijas, tačiau žmonės, kenčiantys nuo šios būklės, dažniausiai patiria dažnesnius nuotaikų svyravimus ir intensyvesnes emocijas, kurios dažnai pasireiškia fiziškai, pavyzdžiui, verksmo priepuolius, nevaldomą juoką ar pykčio priepuolius. Gydymas orientuotas į pacientų mokymą valdyti savo simptomus taikant kognityvinę-elgesio terapiją. Receptiniai vaistai kai kuriems asmenims taip pat gali padėti kontroliuoti simptomus.
Daugybė skirtingų sąlygų ir problemų gali sukelti emocinį labilumą. Ši būklė dažnai pastebima pacientams, patyrusiems smegenų sužalojimą arba neurologinę būklę. Paprastai ji diagnozuojama kaip antrinė būklė žmonėms, sergantiems Alzheimerio liga, išsėtine skleroze, Parkinsono liga, smegenų augliais ar traumomis, arba žmonėms, patyrusiems insultą ar kitą smegenų traumą.
Nepriklausomai nuo pagrindinės būklės priežasties, pacientai dažnai gali išmokti kontroliuoti savo simptomus taikydami terapiją ir atsipalaidavimo metodus. Konsultavimo ir paramos grupės gali padėti žmonėms, kenčiantiems nuo emocinio labilumo, išmokti atsiriboti nuo situacijų, kurios sukelia jų simptomus. Kiti metodai, kuriuos daugelis pacientų naudoja siekdami kontroliuoti savo emocijas, yra skaičiavimas iki dešimties, meditacija, gilaus kvėpavimo pratimai arba kiti atsipalaidavimo būdai, pavyzdžiui, tempimas ar joga.
Insulino disbalansas pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, arba hormonų pusiausvyros sutrikimas tiems, kurie turi skydliaukės problemų, kartais taip pat sukelia dažnus nuotaikų svyravimus. Tokiais atvejais tinkamas pagrindinės būklės gydymas diabetu ar skydliaukės vaistais paprastai padeda sumažinti emocinius simptomus. Ypač reikia stebėti diabetu sergančius pacientus, jei jie kenčia nuo šios būklės, nes kai kurie vaistai nuo diabeto gali pabloginti simptomus. Kiti vaistai, tokie kaip antidepresantai, vaistai nuo nerimo, vaistai nuo astmos ir beta blokatoriai, taip pat gali sukelti perdėtą emocinį atsaką. Gydytojui pakeitus dozę arba pakeitus pacientui kitą vaistą, simptomai gali susilpnėti.
Moterys, turinčios priešmenstruacinį sindromą arba išgyvenančios menopauzę, kartais kenčia ir nuo emocinio labilumo. Dėl hormoninių pokyčių, atsirandančių prieš menstruacinį ciklą ir menopauzės metu, moteriai gali būti sunku kontroliuoti savo emocijas. Šie simptomai dažnai išnyksta laikui bėgant, nors pakaitinė hormonų terapija gali padėti moterims menopauzės laikotarpiu išvengti rimtų emocinės kontrolės problemų.
Jei gydant pagrindinę problemos priežastį nepavyksta palengvinti simptomų arba negalima nustatyti konkrečios priežasties, gydytojai emocinį labilumą gali gydyti antidepresantais, tokiais kaip citalopramas ar fluoksetinas. Šie vaistai netinka visiems pacientams. Šie vaistai gali kontroliuoti verksmą ir juoką.