Aversijos terapija yra procesas, kai naudojami nemalonūs dirgikliai, siekiant pašalinti nepageidaujamus įpročius ar save naikinančią elgseną. Jis pagrįstas psichologine elgesio mokymosi teorija, teigiančia, kad dauguma elgesio būdų yra išmokti ir todėl gali būti pakeisti. Pasibaisėjimo terapija gali būti naudojama beveik bet kokiam įpročiui ar elgesiui, tačiau dažniausiai ji taikoma priklausomybės nuo narkotikų gydymui ir seksualinių nusikaltėlių reabilitacijai.
Daugelis terapijos rūšių yra orientuotos į santykius. Terapeutai gali rengti asmenines sesijas su klientais ir pasiūlyti patarimų bei pasiūlymų, kaip pagerinti įveikos ar sprendimų priėmimo įgūdžius. Aversijos terapija skiriasi, nes paprastai ji yra orientuota tik į elgesį. Terapeutai dirba su klientais, kad pakeistų tik jų fizines reakcijas į destruktyvų elgesį ar priklausomybes.
Pasibjaurėjimas yra didžiulio nemeilės ar neapykantos jausmas. Pagrindinis terapijos įsitikinimas yra tas, kad terapeutas gali paskatinti klientą jausti nepasitenkinimą to, nuo ko jis yra priklausomas. Neigiamas stimulas derinamas su nepageidaujamu įpročiu, vadinamu tiksliniu stimulu.
Yra trys pagrindiniai neigiami stimulai, kuriuos galima įgyvendinti, nors pasibaisėjimo terapeutai gali sukurti individualius planus individualiems klientams. Cheminis dirgiklis – tai vaistų su nemaloniu šalutiniu poveikiu, pavyzdžiui, pykinimu, vartojimas. Uoslės dirgikliai – tai blogo kvapo, pavyzdžiui, amoniako, poveikis. Labiausiai paplitę dirgikliai yra elektros smūgiai, kurie duodami per prietaisą, pritvirtintą prie rankos ar kojos.
Aversijos terapija prasideda medicininiu patikrinimu, siekiant nustatyti, kurie metodai yra saugūs klientui. Nerekomenduojama gauti elektros šoko pacientams, turintiems širdies problemų. Prieš pradedant gydymą, klientas pasirašo informuoto sutikimo dokumentą, kuriame nurodo, kad yra susipažinęs su procedūra ir su ja sutinka.
Terapijos seanso metu klientas yra veikiamas jo tikslinio stimulo. Ekspozicija gali būti vizuali naudojant nuotraukas ar fizinius objektus. Jis taip pat gali būti žodinis, kai klientas apibūdina fantaziją apie tikslinį stimulą. Kai klientas yra veikiamas tikslinio dirgiklio, terapeutas įveda neigiamą dirgiklį. Procesas kartojamas neribotą laiką, tikintis, kad kliento smegenys galiausiai susies neigiamą dirgiklį su tiksliniu dirgikliu ir taip praras malonumą.
Aversijos terapijos kritikai teigia, kad tai pavojinga ir neetiška. Jie mano, kad terapija gali būti netinkamai naudojama ir virsta žiaurumu. Kiti kritikai teigia, kad procesas yra tiesiog neveiksmingas ir gali prisidėti prie priešiško klientų elgesio.