Kokie yra gimdos kaklelio vėžio brachiterapijos privalumai ir trūkumai?

Gimdos kaklelio vėžio brachiterapija yra veiksminga ir saugi alternatyva chirurginiam gimdos kaklelio ir gimdos pašalinimui. Jis taip pat gali būti naudojamas kaip alternatyva išorinei spinduliuotei, kuri gali sunaikinti sveikus audinius ir vėžinius audinius. Tačiau yra keletas galimų brachiterapijos šalutinių poveikių.
Vidinė spinduliuotė arba brachiterapija apima paciento vėžinį organą ar audinį, kuris gydomas vietine spinduliuotės doze. Spinduliuotės šaltinis uždaromas vamzdelyje ir dedamas šalia organo ar audinio arba jo viduje. Taikant gimdos kaklelio vėžio brachiterapiją, vamzdelis įkišamas į gimdos ertmę ir makštį. Brachiterapija gali būti taikoma daugiau nei vienu būdu. Jis veiksmingas tiek kaip atskira terapija (monoterapija), tiek kartu su kitu gydymu, pavyzdžiui, išorine spinduline terapija, chemoterapija ar chirurgija.

Kaip monoterapija, gimdos kaklelio vėžio brachiterapija gali būti vertinama kaip geriau nei chirurgija, ir išorinė spinduliuotė, nes kiti gydymo būdai kelia didelę riziką. Išorinės spinduliuotės atveju sveikų audinių sunaikinimas yra problema, nes organizmas negali atkurti audinio ir vietoj to pakeičia jį randiniu audiniu, kuris yra mažiau funkcionalus nei pirminis audinys. Gimdos kaklelio ir gimdos pašalinimas operacijos metu – radikali histerektomija – gali sukelti laikiną uždegimą, todėl pacientei sunku ištuštinti šlapimo pūslę.

Tačiau gimdos kaklelio vėžio brachiterapija turi savo trūkumų ir komplikacijų. Šis gydymas gali sukelti stenozę arba makšties randus. Tokie randai gali padaryti lytinius santykius skausmingus arba apsunkinti ginekologinius tyrimus. Lubrikantai gali būti naudojami makšties išsausėjimui kovoti, todėl seksas tampa patogesnis.

Terminas „brachiterapija“ yra kilęs iš senovės graikų kalbos brachios, reiškiančio „trumpas“, ir therapeia, reiškiančio „gydymas“. Todėl žodis „brachiterapija“ verčiamas kaip „gydymas trumpu atstumu“. Šis gydymas taip pavadintas, nes taikomas šalia organo ar audinio.

Brachiterapija pirmą kartą buvo panaudota 1901 m., kai prancūzų fizikas Pierre’as Curie pasiūlė Paryžiaus Sent Luiso ligoninei, kad auglys būtų gydomas įdedant nedidelį radžio vamzdelį. Radis yra cheminis elementas, skleidžiantis spinduliuotę. Curie ir jo žmona Marie pirmą kartą iš urano išgavo radį 1898 m.

Be gimdos kaklelio vėžio gydymo, brachiterapija taip pat taikoma ir kitoms vėžio formoms, tokioms kaip gimdos, prostatos ir krūties vėžys, gydyti. Stemplės, galvos ir kaklo, plaučių ir odos vėžys taip pat gali būti gydomi brachiterapija. Be vėžio, šis gydymas papildomai naudojamas kovojant su vainikinių arterijų liga.