Širdies stimuliatorius yra dirbtinis elektroninis prietaisas, kurį gali prireikti chirurginiu būdu implantuoti, jei elektriniai signalai širdyje neveikia tinkamai. Simptomai, rodantys, kad gali kilti problemų dėl elektros signalų širdyje, yra mažas pulso dažnis, galvos svaigimas ir dusulys. Širdies stimuliatoriaus operacija paprastai trunka valandą ar mažiau ir paprastai atliekama ambulatoriškai arba užtrunka tik vieną naktį ligoninėje. Tokio tipo operacija laikoma nedidelė, o atsigavimo laikas daugeliu atvejų yra minimalus.
Žmogaus širdyje yra natūrali elektros sistema, atsakinga už širdies plakimo dažnio reguliavimą. Jei ši sistema sugenda, sulėtėja širdies susitraukimų dažnis ir pacientas jaučia galvos svaigimą bei kitus nepatogius simptomus. Elektroninis širdies stimuliatorius susideda iš dviejų pagrindinių dalių – impulsų generatoriaus ir laidų. Impulsų generatorius sukuria elektrinius signalus, o laidai yra laidai, perduodantys šį signalą į širdį.
Prieš operaciją širdies stimuliatoriuje gydytojas paaiškins procedūrą ir atsakys į visus klausimus. Tada pacientas pasirašys visus reikalingus dokumentus, suteikiančius leidimą operacijai. Tada pacientas gali būti prijungtas prie širdies monitorių ir pasikalbėti su anesteziologu, kuris prieš operaciją ir jos metu paskirs visus reikiamus vaistus.
Širdies stimuliatoriaus operacijos metu pacientas paprastai būna pabudęs, todėl vietai, kurioje bus atliekama operacija, nutirpsta vietinis anestetikas. IV įdedamas į ranką, kad anesteziologas galėtų greitai ir saugiai pristatyti visus reikalingus vaistus, įskaitant atsipalaidavimo vaistus ir antibiotikus. Procedūros metu bus stebimas paciento širdies susitraukimų dažnis ir kraujospūdis.
Širdies stimuliatoriaus operacijos metu naudojamas pjūvis paprastai yra nuo 3 iki 4 colių (7.6 ir 10 mm) ilgio ir dedamas tiesiai po apykakle, kairėje krūtinės pusėje. Tačiau jei pacientas kairiarankis, širdies stimuliatorių galima dėti dešinėje krūtinės pusėje. Širdies stimuliatoriaus operacijos metu naudojamos siūlės ištirps savaime, todėl vėliau jų šalinti nebereikės.
Kai bus atlikta širdies stimuliatoriaus operacija, prieš pacientui išleidžiant iš ligoninės bus patikrinta širdies stimuliatoriaus funkcija. Ši funkcija paprastai bus išbandoma vieną ar du kartus per metus po įdėjimo. Pacientas turi aptarti su gydytoju visus klausimus ar rūpesčius, susijusius su veiklos apribojimais ir tolesnė priežiūra po širdies stimuliatoriaus operacijos.