Purkinje ląstelės yra neuronų tipas, esantis smegenėlių žievėje, smegenų apačioje. Jie yra vieni didžiausių neuronų ir yra atsakingi už didžiąją dalį elektrocheminių signalų smegenyse. Šios ląstelės pavadintos čekų anatomo Jano Evangelistos Purkyne vardu, kuris jas atrado 1837 m.
Purkinje neuronams būdinga sudėtinga išsišakojusi dendritų struktūra, projekcijos, kurios gauna elektrocheminius impulsus iš kitų ląstelių. Jie yra tankiai sukrauti smegenėlių žievėje, kur juos kerta daugybė lygiagrečių skaidulų, kylančių iš smegenėlių žievės granuliuotų ląstelių. Purkinje neuronai klasifikuojami kaip slopinantys, nes išskiria neuromediatorių GABA, kuris jungiasi prie receptorių, kurie veikia slopindami arba mažindami neuronų degimo greitį. Jie siunčia slopinančias projekcijas į tankius neuronų grupes smegenėlių centre, vadinamus giliaisiais smegenėlių branduoliais.
Purkinje ląstelės ir smegenėlės yra būtinos kūno motorinei funkcijai. Su Purkinje ląstelėmis susiję sutrikimai dažniausiai neigiamai veikia paciento judėjimą. Purkinje ląsteles gali paveikti tiek genetiniai, tiek įgyti sutrikimai.
Genetiniai sutrikimai, turintys įtakos Purkinje ląstelėms, yra smegenėlių hipoplazija, autizmas, ataksija telangiektazija ir C tipo Niemann Pick liga. Sergant smegenėlių hipoplazija, pacientas gimsta su neišsivysčiusiomis smegenėlėmis dėl to, kad Purkinje ląstelės niekada nebuvo iki galo išsivysčiusios, arba dėl to, kad jos išsigimsta gimdoje. Kitų genetinių sutrikimų, turinčių įtakos smegenėlėms, simptomai gali pasireikšti tik po kelerių metų po gimimo, o vėliau jie gali pablogėti. C tipo Niemann Pick liga kartais sukelia mirtį per kelis mėnesius po gimimo, o kitais atvejais pasireiškia tik paauglystėje. Visiems smegenėlių sutrikimams būdinga sumažėjusi motorinė funkcija, pvz., nenormalus vaikščiojimas, traukuliai, nevalingas akių judesys ar nekoordinuotas galūnių judėjimas.
Purkinje neuronus taip pat gali pažeisti sutrikimai, atsiradę vėliau gyvenime, pavyzdžiui, autoimuniniai sutrikimai, įskaitant įgytą imunodeficito sindromą (AIDS) ir neurodegeneracinius sutrikimus, kurie nėra genetinio pobūdžio. Jie taip pat kenčia nuo toksiškų aplinkos elementų. Per didelis alkoholio ar ličio vartojimas gali sukelti smegenėlių degeneraciją. Insultas taip pat gali pažeisti Purkinje neuronus.
Nėra jokių sutrikimų, turinčių įtakos Purkinje neuronams, išgydyti. Todėl bet koks gydymas yra palaikomasis ir simptominis. Vaikams, gimusiems su smegenėlių sutrikimais, kalbos terapija, darbo terapija ir fizinė terapija gali padėti pagerinti vaiko motorinius įgūdžius.