Raumenų atrofija yra sveikatos būklė, kuriai būdingas raumenų audinio nykimas, dažnai dėl natūralių ligų procesų arba sėslaus gyvenimo būdo. Yra keletas raumenų atrofijos gydymo būdų, įskaitant pratimus, fizinę terapiją ar elektrinę stimuliaciją. Receptiniai vaistai arba pagalbiniai prietaisai, tokie kaip vaikštynės ar petnešos, taip pat gali būti veiksmingi raumenų atrofijos gydymo metodai. Geriausio raumenų atrofijos gydymo metodo pasirinkimas priklauso nuo bendros paciento sveikatos ir asmens galimo fizinio aktyvumo.
Reguliari mankšta laikoma veiksmingiausiu raumenų atrofijos gydymo metodu. Asmeniui, kuris savo noru arba dėl darbo, kuriam reikia sėdėti prie stalo kelias valandas per dieną, gyvena sėslų gyvenimo būdą, gali būti ypač naudingas sveikos mankštos režimas. Radus laiko mankštai gali padėti išlaikyti sveikus kūno raumenis ir išvengti atrofijos.
Fizinė terapija gali būti geras raumenų atrofijos gydymas tiems, kurie turi fizinių apribojimų. Fizinis terapeutas dažnai gali rankiniu būdu perkelti kūno dalis, kad raumenys išliktų aktyvūs. Gydytojas ir kineziterapeutas gali dirbti kartu, kad išmokytų pacientą atlikti kuo daugiau fizinių pratimų namuose, retkarčiais apsilankydami biure, kad kineziterapeutas galėtų padėti išjudinti raumenų grupes, kurių pacientas negali pakankamai mankštinti.
Elektrinė stimuliacija gali būti naudojama kaip raumenų atrofijos gydymo forma, siekiant padėti atkurti prarastą raumenų jėgą. Tai atliekama medicinos specialistui pavedant silpna elektros srove paveikto raumens išorėje. Kadangi srovė itin silpna, tai neskausminga procedūra.
Raumenų atrofijos gydymas gali apimti receptinių vaistų vartojimą, ypač jei būklę sukelia autoimuninė būklė, pvz., vilkligė ar išsėtinė sklerozė. Dažniausiai šiuo tikslu naudojami receptiniai vaistai yra steroidiniai vaistai, švirkščiami tiesiai į paveiktą raumenį.
Pagalbiniai prietaisai kartais naudojami kaip raumenų atrofijos gydymo forma. Gali būti naudojami breketai, ypač jei atrofija yra sunki ir sukėlė papildomų komplikacijų, pvz., sąnarių pažeidimą. Šių pagalbinių prietaisų naudojimas dažnai gali suteikti pacientui didesnį nepriklausomybės jausmą, taip pat daugiau kontroliuoti kūno judesius. Kai atrofija yra ne tokia sunki, tuo pačiu tikslu gali būti naudojamos lazdos arba vaikštynės.