Dauguma streso mažinimo metodų yra skirti kovoti su fiziologinėmis reakcijomis į ūminį ar lėtinį stresą. Meditacija, vizualizacija ir mankšta padeda kovoti su neigiamu fiziologiniu lėtinio streso poveikiu. Pokalbių terapija ir elgesio modifikavimas padeda asmeniui susidoroti su stresinėmis situacijomis ir išvengti emocinės bei fizinės žalos, kurią sukelia per daug įtempta sistema. Sumažinant streso hormonų kiekį ir skatinant organizmą grįžti į nestresinę būseną, veiksmingiausi streso mažinimo būdai neutralizuoja neigiamą emocinio, fizinio ar psichinio streso poveikį sveikatai.
Lėtinis stresas yra nusistovėjęs daugelio įprastų sveikatos problemų rizikos veiksnys. Širdies ligos, diabetas, opos, piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis ir įvairūs psichikos sveikatos sutrikimai dažnai pasireiškia dažniau ir sunkesniais asmenims, patiriantiems didelį stresą. Tyrimai parodė, kad prie šių sutrikimų prisideda ne stresinės situacijos pobūdis, o individualus suvokimas ir atsakas į stresorius, o tai rodo, kad su neigiamu stresinių situacijų poveikiu galima veiksmingai kovoti diegiant efektyvius streso mažinimo metodus.
Kūnas paprastai reaguoja į stresą kovodamas arba pabėgdamas. Tai paprastai apima širdies susitraukimų dažnio, kvėpavimo dažnio ir kraujospūdžio padidėjimą, taip pat hormono adrenalino sekreciją. Kai stresinė situacija praeina, po šios reakcijos įvyksta atsipalaidavimo reakcija ir grįžtama į normalią būseną. Esant lėtiniam stresui, atsipalaidavimo atsako nėra, todėl išsiskiria energijos atsargos ir išsiskiria streso hormonas kortizolis.
Sumažėjusių energijos išteklių ir padidėjusio kortizolio lygio bendras poveikis gali turėti įtakos imuninei sistemai. Susilpnėjusi imuninė sistema gali padidinti lengvų susirgimų skaičių ir galiausiai padidinti rimtų ligų riziką. Veiksmingi streso mažinimo metodai kovoja su šiais fiziologiniais poveikiais, mažindami kvėpavimą ir širdies susitraukimų dažnį, paskatindami atsipalaidavimo reakciją ir mokydami veiksmingų strategijų, kaip susidoroti su natūralia streso reakcija.
Meditacija yra vienas iš labiausiai paplitusių, veiksmingiausių ir prieinamiausių streso mažinimo metodų. Meditacijos metu individas nekritiškai sutelkia dėmesį į vieną objektą, žodį ar garsą. Sutelkęs dėmesį į kvėpavimą, žvakės liepsną, gėlę ar mantrą, meditacijos praktikas išmoksta suvokti mintis, jų nevaržomas, ir gyventi šia akimirka. Tai padeda išvengti emocijų pakilimų ir nuosmukių, susijusių su įtempta būsena.
Vizualizacija gali sukurti atpalaiduojančią pertrauką nuo stresinės situacijos. Skirdamas akimirką ramioje vietoje ir įsivaizduodamas ramią aplinką ar idėją, stresą patiriantis žmogus gali paskatinti atsipalaidavimo reakciją ir įveikti daugelį fiziologinių streso padarinių. Panaši technika, savihipnozė, naudojasi atsipalaidavusia ir įtaigia būsena, kurią sukelia vizualizacija, kad į sąmonę įterptų teigiamas idėjas. Vizualizacija ir savihipnozė buvo sėkmingai naudojama medicinos įstaigose, siekiant paruošti pacientus operacijai arba papildyti chemoterapijos poveikį.
Joga ir kitos mankštos formos skatina endorfinų – natūralių hormonų, kurie malšina skausmą ir didina emocinę savijautą – išsiskyrimą. Joga taip pat naudoja sutelktą kvėpavimą ir turi panašų psichologinį poveikį kaip meditacija. Širdies ir kraujagyslių mankšta yra bene vienas iš efektyviausių streso mažinimo metodų, suteikiantis energijos, kurią išskiria adrenalinas per kovą ar pabėgimą, susijusį su stresinėmis situacijomis.
Pokalbių terapija ir elgesio modifikavimas moko chronišką stresą patiriantį asmenį susidoroti su stresu, sumažinant kovos arba bėk reakciją ir sąmoningai skatinant atsipalaidavimo reakciją. Teigiamas kalbėjimas apie save ir neigiamų minčių paneigimas yra psichinės strategijos, skirtos pakeisti emocinį ir psichinį stresinių situacijų suvokimą. Lėtinį stresą patiriantys asmenys taip pat gali išmokti sumažinti stresą tiesiog vengdami stresą patiriančių žmonių ar aplinkybių. Fiziologinių reakcijų į stresą suvokimas ir tinkami įveikos būdai gali veiksmingai sumažinti neigiamus padarinius sveikatai ir savijautai.