Dekortikacija yra terminas, vartojamas kalbant apie žievės ar žievelės pašalinimą. Medicinoje šis terminas reiškia pluoštinio išorinio audinio sluoksnio, dengiančio organą, pašalinimą. Dekortikacija dažniausiai naudojama tam tikroms plaučių ligoms, ypač tuberkuliozei ir mezoteliomai, gydyti. Žmonės šią techniką naudojo nuo XX amžiaus, todėl svarbu pažymėti, kad tai yra paliatyvi priemonė, o ne gydymas ar gydymas.
Dekortikuojant plaučius, dažniausiai atliekant šią procedūrą, pacientui taikoma bendroji anestezija ir atidaroma krūtinės ertmė. Chirurgas nustato pleuros membranos sritis, kurios tapo pluoštinės ir randuotos, ir jas pašalina. Tada operacijos vieta uždaroma ir pacientas pašalinamas iš anestezijos. Ši operacija yra didelė ir gana invazinė, todėl po operacijos reikia keletą dienų stebėti ligoninėje, kad būtų patvirtinta, jog pacientas gerai gyja.
Plaučių dekortikacija dažniausiai atliekama, nes pleuros sustorėjimas sukelia skausmą ar diskomfortą pacientui. Jei sustorėjimas pakankamai progresuoja, gali pasunkėti kvėpavimas, nes paveiktam plaučiui gali būti sunku iš naujo išsipūsti, nes jis negali išstumti pleuros. Tai gali sukelti dusulį ir daugybę kitų medicininių problemų, nes pacientas kovoja su deguonies trūkumu.
Ši procedūra gali būti rekomenduojama siekiant padidinti paciento komfortą arba nedelsiant išspręsti kvėpavimo problemas. Ilgainiui reikia imtis priemonių, kad būtų pašalinta membranos sustorėjimo priežastis. Pavyzdžiui, vėžio atvejais spinduliuotė gali būti naudojama navikui sumažinti, o jei įmanoma, chirurgas gali pašalinti nesąžiningų ląstelių augimą. Svarbu pašalinti pagrindinę priežastį, kai pacientas jaučiasi patogiai.
Dekoratyvinės operacijos nėra lengva procedūra. Pacientai turėtų aptarti priežastis, dėl kurių rekomenduojama atlikti operaciją, su savo gydytojais ir įsitikinti, kad supranta galimą naudą ir riziką. Taip pat patartina pasiteirauti apie tolesnio gydymo nurodymus, įskaitant susijusius su profilaktinių vaistų vartojimu, siekiant išvengti infekcijų. Pacientams, kurie yra nepagydomi ir galvoja apie susitelkimą į paliatyviąją priežiūrą, reikia atsižvelgti į tai, ar jie nori atlikti operaciją, atsižvelgiant į jų sąlygas. Kiekvienas atvejis yra skirtingas, todėl gydytojas gali suteikti informaciją ir patarti konkrečiomis aplinkybėmis.