Diklofenako farmakokinetika apibūdina absorbcijos, metabolizmo ir išskyrimo procesus, vykstančius organizme po vaisto pavartojimo. Svarbi informacija apima tai, ar pacientai vartoja vaistus su maistu, ar ne, ir medžiagos biotransformaciją, kuri vyksta metabolizmo procese. Inkstai ir kepenys paprastai pašalina medžiagas iš organizmo, o duomenys apie diklofenako farmakokinetiką suteikia išsamios informacijos apie tai, kuris organas prisiima pagrindinę atsakomybę už išsiskyrimą ir kokios sveikatos būklės gali trukdyti šiam procesui.
Greitis, kuriuo vaistas absorbuojamas po jo pavartojimo, yra vienas iš diklofenako farmakokinetikos aspektų. Greitis skiriasi priklausomai nuo to, ar pacientas vartoja vaistą į veną, injekciją į raumenis ar geriamąsias tabletes, o vaisto kiekis paprastai didėja greičiausiai po suleidimo į veną. Gydytojai siūlo gerti vaistus su maistu. Nors šis veiksmas sulėtina absorbcijos procesą, jis sumažina skrandžio sutrikimus ir leidžia organizmui visiškai absorbuoti vaistus.
Kai absorbuojamas, organizmas metabolizuoja arba suskaido junginį į metabolitus ir konjugatus. Šios medžiagos paprastai jungiasi su baltymais, ypač albuminu. Diklofenako farmakokinetika apima vaisto pasiskirstymą, kai baltymai perneša vaistą per kraują ir į įvairius kūno audinius. Per difuzijos procesą diklofenakas patenka į audinius, kuriuose šio vaisto yra mažai arba visai nėra. Kai vaisto kiekis audiniuose viršija koncentraciją kraujyje arba tarpląstelinėse erdvėse, baltymai išneša vaistus iš audinių.
Diklofenako farmakokinetika taip pat apima išskyrimą. Inkstai pašalina du trečdalius vaistų iš organizmo, o kitas trečdalis susijungia su tulžimi ir iš organizmo pasišalina per žarnas. Pacientai, kuriems diagnozuotas inkstų funkcijos sutrikimas, negali veiksmingai pašalinti vaisto, o tai gali sukelti toksinį poveikį inkstams. Pacientams, kuriems yra širdies, inkstų ar kepenų funkcijos sutrikimas, gali prireikti koreguoti dozę arba sutrumpinti gydymo laiką. Pacientams, vartojantiems diuretikus arba angiotensoną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitorius, taip pat gali pasireikšti nepageidaujamas poveikis.
Diklofenakas yra nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) grupė. Vaistininkai jį klasifikuoja kaip ciklooksienazės (COX) inhibitorių, kuris pirmiausia veikia su COX 1 ir COX 2 prostaglandinais. Jo naudojimas apima skausmą, uždegimą ir karščiavimą. Gydytojai skiria vaistus nuo lengvo ar vidutinio stiprumo skausmo, įskaitant skausmą, kurį sukelia osteoartritas ir trauminiai sužalojimai. Moterys gali vartoti junginį, kad sumažintų skausmingas menstruacijas.
Aspirinas, ciklosporinas ir metotreksatas gali sąveikauti su diklofenaku, nes slopina arba stiprina šių ir kitų vaistų poveikį. Tyrimai rodo, kad pacientams, vartojantiems šią medžiagą, gali kilti didesnė kraujo krešulių, dėl kurių gali išsivystyti širdies priepuoliai ar insultai, rizika. Pacientams, vartojantiems diklofenaką, taip pat paprastai dažniau pasireiškia virškinimo trakto išopėjimas ir kraujavimas.