Geriamieji vaistai, tokie kaip ciprofloksacinas, turi prasiskverbti pro virškinimo trakto barjerą ir patekti į organizmą, kad būtų veiksmingi. Kai kurie maisto produktai ir gėrimai, vartojami kartu su vaistais, gali trukdyti tam tikrų vaistų absorbcijai. Ciprofloksacinas su pienu yra viena iš šių situacijų, todėl gydytojai nerekomenduoja šio derinio.
Kiekvienas vaistas turi vadinamąjį „biologinį prieinamumą“. Tai yra vaisto procentinė dalis tiekimo būdu, kuri sugeba patekti į organizmo kraujotaką. Procentinė vaisto dalis, kuri neįtraukta į biologinį prieinamumą, gali būti suskaidyta į kitas molekules arba gali išplauti iš organizmo su šlapimu ar išmatomis.
1991 m. Turku universiteto Suomijoje atliktame tyrime buvo analizuojamas ciprofloksacino biologinis prieinamumas su pienu ir kitais pieno produktais. Kiekvienas tyrimo dalyvis nevalgė per naktį, o po to valgė jogurtą arba gėrė pieną ar vandenį kartu su ciprofloksacino doze. Mokslininkai laikui bėgant ištyrė dalyvių kraujo plazmos dalį. Jie nustatė, kad tie pacientai, kurie gėrė tik vandenį, turėjo didesnę vaistų cirkuliacijos koncentraciją nei tie, kurie vartojo ciprofloksaciną su pienu arba valgė jogurtą. Pieną geriančių žmonių plazmoje vaisto koncentracija buvo beveik pusė didesnė nei geriančių vandenį.
2010 metais Vengrijos Semmelweis universiteto mokslininkai išsiaiškino, kad greičiausiai kaltininkas dėl šio absorbcijos per virškinimo traktą trūkumo buvo baltymas, vadinamas kazeinu. Kazeinas yra pagrindinė pieno ir pieno produktų, tokių kaip jogurtas, sudedamoji dalis, o kai jis liečiasi su vaistu, jis trukdo įsisavinti organizmą. Ciprofloksacino gaminių gamintojai atsižvelgia į šį tyrimą, kai rašo produkto instrukcijas vartotojams.
Visų vaistų, įskaitant antibiotikus, tokius kaip ciprofloksacinas, organizme turi būti tam tikros koncentracijos, kad jie tinkamai atliktų savo darbą. Ciprofloksacinas naikina tam tikras bakterijų rūšis, pvz., sukeliančias legioneliozę ir kai kuriuos apsinuodijimus maistu, o mažos koncentracijos gali nepašalinti infekcijos. Todėl gydytojai turi žinoti, kiek vaisto tinkamai atliks savo darbą, ir atitinkamai paskirti dozę.
Ciprofloksacinas kartu su pienu reikalauja, kad pacientas išgertų daugiau vaisto, kad išgydytų infekciją. Kadangi beveik visi vaistai turi šalutinį poveikį, gydytojai nenori skirti daugiau vaistų nei būtina. Šio konkretaus vaisto šalutinio poveikio rizika apima tokias pavojingas komplikacijas kaip haliucinacijos, sausgyslių plyšimas ar širdies plakimo pokyčiai. Galimos komplikacijos pacientui, vartojančiam ciprofloksaciną su pienu, gali būti infekcijos paūmėjimas.