Kuo skiriasi PCI ir CABG?

Perkutaninė vainikinių arterijų intervencija (PCI) ir vainikinių arterijų šuntavimo transplantacija (CABG) yra du gydymo būdai, skirti gydyti vainikinių arterijų ligą: vienas atliekamas dirbant kraujagyslėse, o kitas – atviros chirurginės procedūros metu. PCI ir CABG turi skirtingą riziką ir naudą, nes PCI yra mažiau invazinis, o CABG sumažina papildomų procedūrų poreikį ateityje. Kai pacientas serga vainikinių arterijų liga, gydytojas turės atlikti išsamų tyrimą, kad galėtų rekomenduoti gydymą.

Vienas svarbus skirtumas tarp PCI ir CABG yra požiūris. PCI gydytojas dirba per kraujagysles, kad įterptų stentus ir taikytų kitus metodus, kad pašalintų apnašas kraujagyslėse, susijusias su vainikinių arterijų liga. Šioje procedūroje gali būti naudojami įvairūs stentų tipai, įskaitant vaistus, skirtus kraujagyslių sveikatai palaikyti. Tai mažiau invazinė nei chirurginė procedūra ir gali kelti mažesnę riziką pacientui.

Atliekant CABG procedūrą, chirurgas persodina vainikines arterijas, kad apeitų užsikimšimo ar kraujagyslių silpnumo sritį. Gali būti įtrauktas vienas ar keli laivai. Procedūra yra labiau invazinė ir ilgesnė, tačiau gali būti ir veiksmingesnė ilgalaikėje perspektyvoje. Po CABG pacientui gali neprireikti papildomų intervencijų. Priešingai, pacientui gali prireikti procedūrų ateityje po PCI, nes kraujagyslės gali susiaurėti ir vėl užsikimšti.

Gydytojas, įvertinęs pasirinkimą tarp PCI ir CABG, gali apsvarstyti tokius klausimus kaip bendras paciento sveikatos lygis, nes tai gali būti svarbus veiksnys priimant sprendimą. Kai kuriems pacientams gali nepasisekti anestezijos ir invazinių metodų, reikalingų atliekant šuntavimo operaciją, rezultatai. Jiems gali būti naudinga PCI, kad būtų išspręsta neatidėliotina problema, ir tolesnis vertinimas, siekiant nustatyti, ar reikalinga papildoma intervencija. PCI ir CABG taip pat nuolat tobulėja, todėl gydytojas gali apsvarstyti, ar vienos ar kitos procedūros ekspertas galėtų duoti geresnį rezultatą.

Pacientai, svarstantys PCI ir CABG, gali užduoti savo gydytojams tiek klausimų, kiek nori, kad padėtų priimti pagrįstą sprendimą. Pacientai gali norėti paklausti apie chirurginius rezultatus, riziką, šalutinį poveikį ir atsigavimo laiką. Taip pat gali būti naudinga ieškoti gydytojų ir medicinos įstaigų įvertinimų. Gali būti įmanoma gauti geresnį gydymą kitoje vietoje ir turėti didesnę tikimybę, kad bus geresnis rezultatas, apsilankius pas specialistą, turintį puikių rezultatų.