Intraveninė kaniulė arba IV kaniulė yra mažo ilgio lankstus plastikinis vamzdelis, naudojamas skysčiams ir skystiems vaistams leisti pacientui per venų sistemą. Plastikinė kaniulė įvedama į centrinę arba periferinę veną naudojant vidinę adatą arba trokarą, kuri perveria odą ir vieną kraujagyslės pusę. Kai patvirtinama, kad IV kaniulė tinkamai įdėta į veną, vidinė adata ištraukiama ir išmetama, o išorinis kaniulės mazgas pritvirtinamas prie odos juostele. IV kaniulė, kuri lieka venoje, yra šiek tiek lanksti ir mažiau tinkama perverti venos sienelę ir leisti skysčiams prasiskverbti į audinius. Išorinis kaniulės mazgas yra pritvirtintas prie pirminio intraveninio vamzdelio distalinio galo, kuris, savo ruožtu, yra prijungtas prie IV maišelio.
Nors juos gamina daug skirtingų įmonių, IV kaniulių dydžiai yra standartizuoti ir svyruoja nuo 14 G iki 26 G, o mažesni skaičiai reiškia didesnio skersmens ir ilgio kaniules. Konkretūs dydžiai taip pat standartizuojami pagal spalvą, kad kritiniu atveju juos būtų galima atpažinti iš pirmo žvilgsnio. Svarbu atsižvelgti į IV kaniulės dydį arba matuoklį. Matuoklis turi būti pakankamai didelis, kad atitiktų numatomą skysčio kiekį ir greitį, o pakankamai mažas, kad būtų sėkmingai patalpintas į venos spindį arba skersmenį. Skubiam skysčių pakeitimui reikia mažiausiai 16 G, o nechirurginio suaugusio paciento IV gydymas pradedamas naudojant 18 G IV kaniulę, o senyviems pacientams, kurių venos blogos, dažnai galima montuoti tik 22–24 G.
Yra įvairių IV kaniulės įdėjimo variantų. Didžioji dauguma suaugusiųjų IV yra dedami į periferines rankų ir rankų venas, o vieta keičiama kas 72 valandas, kad būtų išvengta komplikacijų, tokių kaip krešuliai, infekcija ar uždegimas. Manoma, kad būtų protinga pradėti nuo tolimiausios įmanomos srities, kai pacientui pradėjus IV, nes nesėkmingas bandymas pradėti arba nutraukta vieta neleidžia vėliau įdėti IV į veną žemiau. Kai pacientams reikalingas ilgalaikis IV gydymas arba kai jų periferinės venos labai blogos, didesnės kaniulės dedamos į centrinę veną – vadinamą centrinėmis linijomis, subklaviniais IV, periferiškai įterptomis centrinių kateterių (PICC) linijomis arba Hickmano kateteriais – kur jos gali likti neribotą laiką, jei. komplikacijų nekyla. Centrinės linijos kateteriai paprastai susiuvami į vietą, kad būtų išvengta trikdžių, o jų įvedimo taškai dažnai įvertinami dėl infekcijos.