Klonidino perdozavimas yra neatidėliotina medicininė pagalba, o simptomai paprastai atsiranda per dvi valandas nuo šio vaisto perdozavimo. Kai kurie dažniausiai pasitaikantys klonidino perdozavimo požymiai yra kraujospūdžio pokyčiai, mieguistumas arba bendras silpnumo jausmas. Gali sumažėti širdies susitraukimų dažnis, imti šalti oda, gali atsirasti sąmonės netekimas. Sunkus perdozavimas gali sukelti traukulius, širdies pažeidimą ar net mirtį. Pacientas, įtariamas perdozavęs klonidino, turi būti kuo greičiau perkeltas į artimiausią gydymo įstaigą, kad būtų išvengta galimų gyvybei pavojingų komplikacijų.
Kraujospūdžio pokyčiai dažnai yra vienas iš pirmųjų klonidino perdozavimo požymių. Padidėję kraujospūdžio pokyčiai gali sukelti tokius simptomus kaip neryškus matymas, galvos skausmas ar sumišimas. Nerimas, krūtinės skausmas ir dusulys taip pat gali atsirasti dėl stipraus aukšto kraujospūdžio. Sumažėjusio kraujospūdžio lygio požymiai gali būti mieguistumas, paviršutiniškas kvėpavimas arba sulėtėjęs širdies susitraukimų dažnis. Asmuo, kurio kraujospūdis labai žemas, gali jausti šaltį arba staiga apalpti.
Perdozavusiems klonidino gali pasireikšti silpnumas ir mieguistumas, net jei kraujospūdis nepasikeičia. Perdozavus gali nebūti normalių refleksų, pacientas gali susijaudinti arba patirti stiprius nuotaikos svyravimus. Nukentėjusiam asmeniui gali būti sunku susikaupti arba susikaupti, todėl sunku paaiškinti simptomus arba tęsti nuoseklų pokalbį.
Perdozavus klonidino, gali atsirasti traukulių arba traukulių. Kartais tai gali sukelti potencialiai mirtiną priepuolio tipą, žinomą kaip status epilepticus, ty būklė, dėl kurios reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Sunkiais atvejais pacientas gali trumpam netekti sąmonės ar net patekti į komą. Be tinkamo gydymo klonidino perdozavimas gali būti mirtinas. Priepuolio metu pažeidžiamas gebėjimas kvėpuoti, todėl užsitęsęs priepuolis gali sukelti nuolatinį smegenų pažeidimą arba mirtį.
Gydant klonidino perdozavimą, paprastai reikia atlikti medicininę procedūrą, vadinamą skrandžio plovimu, kad vaistas būtų išpumpuotas iš organizmo. Vaistui, kurio negalima pašalinti išplaunant skrandį, absorbuoti galima duoti aktyvintos anglies. Mažas kateteris, žinomas kaip IV, paprastai įvedamas į veną, kad visi reikalingi skysčiai ir vaistai būtų patekę tiesiai į kraują. Ekstremaliausiais atvejais gali prireikti palaikomojo gydymo, pvz., deguonies terapijos, kol paciento būklė stabilizuosis.