Kvėpavimo stimuliatoriai yra vaistai, skirti paciento kvėpavimui palengvinti. Įvairių tipų kvėpavimo stimuliatoriai apima doksapramą ir teofiliną, kurie veikia smegenyse esančius neuromediatorius, skatindami kvėpavimą ir padidindami paciento įkvepiamo ir iškvepiamo oro kiekį. Gydytojas gali skirti šių tipų vaistus kartu su dirbtinio kvėpavimo aparatu, pvz., nuolatinio teigiamo kvėpavimo takų slėgio (CPAP) aparatu.
Kvėpavimo stimuliatoriai gali būti naudingi įvairioms sveikatos sąlygoms. Pacientams, sergantiems astma, emfizema ar lėtiniu bronchitu, gali palengvėti tokie simptomai kaip dusulys ir švokštimas. Teofilinas ypač gali palengvinti šiuos simptomus, nes padeda atsipalaiduoti ir atverti kūno oro kanalus. Doksapramas taip pat gali gydyti lėtines plaučių ligas, bet taip pat gali padėti paskatinti kvėpavimą pacientams, kurie perdozavo tam tikrų vaistų, ir sveikstantiems po operacijos.
Teofilinas paprastai skiriamas nuolatiniam vartojimui, jis tiekiamas tabletėmis arba sirupais, kuriuos reikia vartoti per burną. Pacientai turi atidžiai laikytis visų dozavimo nurodymų. Pavyzdžiui, gydytojas gali nurodyti jiems išgerti dozę tuščiu skrandžiu arba valgio metu, priklausomai nuo konkrečios vaisto formos. Šie stimuliatoriai gydys plaučių ligų simptomus, bet negali išgydyti būklės, todėl pacientai turėtų toliau vartoti vaistus, net jei pradės jaustis geriau.
Kadangi doksapramas paprastai naudojamas ligoninės aplinkoje, sveikatos priežiūros specialistas greičiausiai jį paskirs, nes stimuliatorius galimas tik injekcijos pavidalu. Jei įmanoma, sveikatos priežiūros darbuotojai turėtų vengti vartoti šį vaistą jaunesniems nei 12 metų vaikams.
Kvėpavimo stimuliatorių vartojantys pacientai visada turi atskleisti visą savo ligos istoriją, kad išvengtų nepageidaujamų reakcijų. Priklausomai nuo konkretaus vartojamo vaisto, tam tikros sveikatos būklės ar kiti vaistai gali neleisti asmeniui jo vartoti. Pavyzdžiui, doksapramo vartoti draudžiama pacientams, neseniai patyrusiems krūtinės ar galvos traumą, sirgusiems širdies ligomis arba ištikusiems astmos priepuolį. Kvėpavimo takų stimuliatoriai, tokie kaip teofilinas, neturėtų būti vartojami pacientams, kuriems yra traukulių sutrikimas, padidėjęs kraujospūdis arba kurie anksčiau piktnaudžiavo alkoholiu. Nėščios arba krūtimi maitinančios moterys, prieš pradėdamos vartoti naują vaistą, visada turėtų aptarti galimą riziką su savo gydytoju.
Kvėpavimo stimuliatoriai taip pat gali sukelti tam tikrą šalutinį poveikį, kuris gali skirtis priklausomai nuo konkretaus vartojamo vaisto. Kai kurie šalutiniai poveikiai gali būti galvos svaigimas, pykinimas ir galvos skausmas. Sunkesnis šalutinis poveikis, dėl kurio reikia skubios medicininės pagalbos, gali būti nereguliarus ar greitas širdies plakimas, traukuliai arba alpimas. Pacientai taip pat pranešė apie raumenų spazmus, šlapimo pūslės kontrolės praradimą ir hiperaktyvumą.