Kai žmogus neteko vienos ar abiejų kojų dėl apsigimimo, ligos, traumos ar kitokio įvykio, gydytojas ar specialistas gali rekomenduoti protezuoti kojas. Šios kojos dėvimos siekiant padėti žmogui atgauti funkcijas, kurias atliko prarasta galūnė ar galūnės, ir neleisti jam pasikliauti neįgaliojo vežimėliu ar ramentais. Yra įvairių kojų protezavimo variantų; dažniausios jų formos – protezavimas virš kelių ir protezavimas žemiau kelių. Kojos tipas, kurį žmogus gaus, priklausys nuo to, kiek kojos trūksta.
Protezavimas žemiau kelių taikomas, kai pacientas turi tam tikrą blauzdos dalį. Taip pat vadinamas trans-blauzdikaulio protezu, jis sukurtas taip, kad pacientas galėtų į protezą įdėti kojos dalį žemiau kelio ir naudoti koją taip, lyg tai būtų visa koja. Šio tipo kojose yra lizdas, blauzdos ir pėda, kad kompensuotų trūkstamą kojos dalį. Protezavimas žemiau kelių yra gana paprastas pacientui, nes jis gali valdyti savo kelį.
Virš kelių esantis protezas skirtas pacientui, kuriam trūksta didžiosios kojos dalies, įskaitant kelį. Taip pat vadinamas trans-šlaunikaulio protezu, jis skirtas pakeisti paciento lizdą, kelį, blauzdas ir pėdą. Protezuotas kojas virš kelių pacientui gali būti šiek tiek sunkiau prižiūrėti nei koją žemiau kelių, nes pacientas, naudojantis koją aukščiau kelių, neturi savo kelio, kuris padėtų valdyti protezuoti. Šio tipo protezai yra daug brangesni nei protezai žemiau kelių, nes turi daugiau funkcijų.
Itin aktyvų gyvenimą gyvenančiam pacientui geresnis pasirinkimas galėtų būti rečiau naudojamas kojos protezavimas, vadinamas C formos koja. Šio tipo protezai naudoja hidraulinį cilindrą, yra labai brangūs ir suteikia pacientui ypatingą mobilumą. Jis programuojamas įvairiais nustatymais, kurie leidžia vartotojui bėgioti, bėgioti ir net važinėtis riedučiais. Kai kuriais atvejais invalidumo draudimas gali padėti apmokėti kojų protezavimo išlaidas.