Pagrindiniai skirtumai tarp cisplatinos ir karboplatinos yra molekulinė struktūra, dozavimas ir šalutinis poveikis. Abiejuose intraveniniuose chemoterapiniuose preparatuose yra platinos, tačiau jų molekulinė struktūra šiek tiek skiriasi. Nors gydytojai gali naudoti cisplatiną ir karboplatiną plaučių ar kiaušidžių vėžiui gydyti, cisplatina taip pat naudojama šlapimo pūslės ir sėklidžių vėžiui gydyti. Įprasta karboplatinos dozė daugeliu atvejų yra iki trijų kartų didesnė nei cisplatinos, tačiau organizmas karboplatiną pašalina greičiau.
Platina yra pagrindinė cisplatinos ir karboplatinos molekulinės struktūros dalis. Cisplatinoje yra amoniako molekulių vienoje centrinės platinos molekulės pusėje ir chlorido molekulių kitoje. Karboplatinoje yra amoniako molekulės vienoje platinos molekulės pusėje ir deguonies kompleksas kitoje. Abu vaistai sąveikauja su sveikų ir vėžinių ląstelių dezoksiribonukleino rūgštimi (DNR), slopindami reprodukciją ir bendrą ląstelių funkciją.
Onkologai nustato miligramų cisplatinos ir karboplatinos dozes pagal kūno paviršiaus ploto kvadratinius metrus. Pacientai, gydomi sėklidžių vėžiu, paprastai kasdien penkias dienas gauna 20 mg/m2 kūno paviršiaus cisplatinos dozę. Kiaušidžių vėžiu sergantiems pacientams kartą per mėnesį skiriama 75–100 mg/m2, o šlapimo pūslės vėžiu sergantiems pacientams – 50–75 mg/m2 kartą per tris–keturias savaites. Prieš skirdami bet kurį vaistą, pacientai turi hidratuoti nuo vieno iki dviejų litrų skysčio. Kiaušidžių vėžiu sergantiems pacientams karboplatina paprastai skiriama iki 300 mg/m2 kartą per mėnesį.
Karboplatinos dozė taip pat gali būti pagrįsta kreatinino klirensu arba inkstų funkcija. Gydytojai kartais gydo kiaušidžių vėžiu sergančius pacientus karboplatinos ir cisplatinos arba ciklofosfamido deriniu. Nors cisplatina ir karboplatina turi panašias savybes ir struktūras, organizmas jas pašalina skirtingai. Inkstai per 40 valandas pašalina iki 24 % cisplatinos. Tyrimai rodo, kad didesnis karboplatinos tirpumas leidžia organizmui per 71 valandas pašalinti iki 24 % jos.
Pavartojus abiejuose vaistuose esanti platina išsiskiria iš aplinkinių junginio molekulių ir prisijungia prie plazmos baltymų, išlikdama ląstelėse iki 180 dienų. Abu vaistai sukelia nepageidaujamas reakcijas, tačiau jų poveikis skiriasi. Reakcijos į cisplatiną apima centrinę nervų sistemą ir periferinį toksiškumą, kuris sukelia simptomus, kurie gali būti raumenų mėšlungis, skausmingi raumenų susitraukimai ir traukuliai. Simptomai gali pasireikšti po pradinės dozės arba po keturių iki septynių mėnesių gydymo. Vaistas gali paveikti akis, sukelti neryškų matymą, spalvų suvokimo pokyčius arba aklumą dėl uždegimo ir patinimo, tačiau regos sutrikimai išnyksta, kai gydymas išnyksta.
Tiek cisplatina, tiek karboplatina gali sumažinti elektrolitų kiekį kraujyje, tačiau kai kurie tyrimai rodo, kad pacientams, vartojantiems cisplatiną, tai pasireiškia dažniau. Elektrolitai, kuriuos paprastai veikia vaistai, yra kalcis, magnis, fosforas, kalis ir natris. Cisplatina gali padidinti šlapimo rūgšties kiekį kraujyje, todėl pacientams reikia skirti alopurinolio. Nors ir cisplatina, ir karboplatina sukelia kaulų čiulpų slopinimą, paveikdamos baltųjų kraujo kūnelių ir trombocitų gyvavimo trukmę bei gamybą, ši būklė lengviau pasireiškia vartojant karboplatiną.