Profilaktiniai antibiotikai yra antibiotikai, skirti pacientui, siekiant užkirsti kelią infekcijai. Antibiotikų profilaktika paprastai naudojama atliekant medicininę procedūrą, kai dėl procedūros pobūdžio arba dėl pagrindinės sveikatos būklės kyla infekcijos pavojus. Gydytojai vadovaujasi profilaktinių antibiotikų vartojimo gairėmis, kad nustatytų, kada pacientai turi vartoti vaistus, todėl, norėdami apsisaugoti, svarbu, kad pacientai tiksliai laikytųsi recepto nurodymų.
Kai kurios operacijos kelia didesnę infekcijos riziką dėl jų invazinio ar trauminio pobūdžio. Šiems pacientams gali būti liepta pradėti vartoti antibiotikus prieš operaciją ir tęsti gydymą po operacijos. Antibiotikai turi būti baigti, nes svarbu išvengti atsparumo antibiotikams didinimo, kai bakterijos patenka į dalinę dozę. Jei pacientams pasireiškia alerginės reakcijos ar sunkus šalutinis poveikis, galima išbandyti kitą vaistą.
Kai kuriems pacientams gresia būklė, vadinama infekciniu endokarditu, kai bakterijos kolonizuoja vieną iš širdies vožtuvų. Tai apima pacientus, turinčius dirbtinius širdies vožtuvus, sirgusius šia liga arba tam tikras širdies ligas. Šiems pacientams gali būti patariama profilaktiškai vartoti antibiotikus prieš visas chirurgines procedūras, įskaitant dantų priežiūrą. Pacientai, kurių imuninė sistema susilpnėjusi, taip pat gali kelti susirūpinimą, nes jų organizmas bus mažiau pajėgus kovoti su infekciniais organizmais.
Priklausomai nuo gydytojo pageidavimų, gali būti naudojami įvairūs vaistai. Pacientai, besiruošiantys operacijai, turėtų pasižymėti bet kokia alerginių reakcijų istorija, kad jų gydytojai galėtų į tai atsižvelgti, spręsdami, kokius antibiotikus skirti. Taip pat patartina pateikti chirurgams visą ligos istoriją, kad būtų galima nustatyti, ar profilaktinis gydymas antibiotikais yra tikslingas ar būtinas tam tikru atveju.
Šis gydymas kelia tam tikrą riziką, kurią reikia pasverti skiriant pacientui. Susirūpinimą kelia alerginių reakcijų rizika, taip pat atsparumo antibiotikams išsivystymas. Gydytojai nori užtikrinti, kad vaistai būtų prieinami, kai jų prireiks, o jei pacientas turi atsparių bakterijų ar alergijų, gali būti sunkiau rasti gerą vaistą, skirtą tikrajai infekcijai gydyti. Gydytojams profilaktinius antibiotikus pacientui paprastai patariama skirti tik tada, kai tai būtina padaryti, pavyzdžiui, įrodant didelę paciento infekcijos riziką.