Chondroplastika yra chirurginė procedūra, atliekama siekiant padėti atkurti pažeistą kremzlės audinį sąnaryje. Dažniausiai atliekama keliui po trauminio sužalojimo, nors pacientai, patyrę kitų pagrindinių kūno sąnarių sužalojimus ar lėtinių artrito komplikacijų, taip pat gali būti tinkami kandidatai į procedūrą. Procedūra paprastai apima minimaliai invazinę artroskopinę operaciją, kurią atlieka kvalifikuotas ortopedas chirurgas. Paprastai tai galima atlikti maždaug per valandą ambulatoriškai. Dauguma pacientų, kuriems atliekama procedūra, gali beveik visiškai pasveikti greičiau nei per šešis mėnesius, kai jie laikosi savo gydytojų nurodymų dėl priežiūros namuose ir tinkamų reabilitacijos pratimų.
Kremzlė sudaryta iš stipraus jungiamojo audinio, kuris padeda stabilizuoti ir sušvelninti sąnarius. Kai kremzlės dalis yra pažeista dėl traumos ar autoimuninės problemos, tokios kaip artritas, sąnarys gali tapti standus, skausmingas ir labai jautrus būsimoms komplikacijoms. Plyšusios ar pablogėjusios kremzlės negali efektyviai išgyti, nes kraujas į tą vietą yra ribotas. Chondroplastika gali būti atliekama siekiant iškirpti pažeistą kremzlę ir pertvarkyti pagrindinį sveiką audinį, kad būtų sudarytos geriausios sėkmingos regeneracijos galimybės. Po procedūros susiformuojančiame randiniame audinyje gausu maistinių medžiagų ir jis padeda sąnariui atsigauti.
Prieš chondroplastiką pacientui gali būti skiriama vietinė ar bendroji anestezija ir raminamieji vaistai. Ortopedas chirurgas padaro vieną ar kelis mažus pjūvius aplink pažeistą sąnarį ir įdeda artroskopinę kamerą, kad vadovautų procedūrai. Tada jis arba ji kruopščiai nubraukia negyvas kremzlės ląsteles, naudodamas skalpelį, elektrinį lazerinį prietaisą ar kitus specializuotus chirurginius įrankius. Likusios paviršiaus audinio dalys sutraukiamos ir daromos lygios. Po procedūros chirurginiai pjūviai susiuvami ir gydomi antibiotikais.
Daugumai pacientų leidžiama grįžti namo tą pačią dieną, kai atliekamos chondroplastinės operacijos. Jiems gali būti pritvirtinti kelių įtvarai ir ramentai, kad būtų išvengta pernelyg didelės apkrovos jų sąnariams ūminio atsigavimo fazės metu. Siūlomas poilsis, ledas ir priešuždegiminiai vaistai, padedantys suvaldyti skausmą ir patinimą pirmosiomis dienomis.
Priklausomai nuo pradinio kremzlės pažeidimo laipsnio, pacientas gali būti skatinamas pradėti mankštintis per pirmąjį mėnesį arba jam nurodoma vengti veiklos šešias savaites ar ilgiau. Gydytojui patvirtinus, kad sąnarys gyja tinkamai, pacientas gali pradėti lengvus reabilitacinius pratimus. Trumpi pasivaikščiojimai arba nedidelio poveikio pasivažinėjimai stacionariu dviračiu gali padėti paskatinti kraujo ir skysčių tekėjimą per gydomąjį sąnarį. Laikui bėgant daugumai pacientų įmanoma palaipsniui grįžti prie normalaus aktyvumo lygio.