Gastroskopas reiškia medicinos prietaiso tipą, vadinamą endoskopu. Šis plastikinis lankstus vamzdis yra maždaug 4 pėdų (1.22 metro) ilgio. Gastroskopas naudoja šviesolaidinę technologiją, kuri skleidžia šviesą, kad galėtų veikti kaip fotoaparatas. Gydytojas gastroskopu apžiūri virškinamąjį traktą. Gastroskopas naudingas vertinant stemplės, skrandžio ir plonosios dvylikapirštės žarnos ar žarnyno dalių būklę. Priklausomai nuo aplinkybių, taikymo sritis gali būti naudojama ligoninėje arba ambulatoriškai.
Be to, kad gydytojas gali apžiūrėti virškinimo trakto sistemos struktūras, gastroskopas leidžia paimti ir audinių mėginius. Šiame instrumente yra tuščiaviduris tunelis, leidžiantis gydytojui gauti biopsiją ir skirti tam tikrus vaistus įvairioms sveikatos būklėms gydyti. Medicininių tyrimų, naudojamų su gastroskopu, mokslinis terminas yra esophagogastroduodenoscopy. Ši procedūra, taip pat žinoma kaip EGD, dažnai atliekama, kai gydytojas įtaria rijimo arba plonosios žarnos ar skrandžio sutrikimus.
Įprastas gastroskopo panaudojimas – nustatyti kraujavimo iš virškinimo trakto priežastį. Be to, taikymo sritis yra naudinga padedant gydytojui nustatyti tinkamą gastrostomijos arba maitinimo vamzdelio vietą. Prieš procedūrą pacientui paprastai skiriamas vietinis purškiamas anestetikas, kuris nutirpsta gerklę. Anestetikas skiriamas slopinti dusulio refleksą ir palengvinti vamzdelio praėjimą. Po anestezijos paprastai į veną suleidžiamas vaistas, padedantis pacientui atsipalaiduoti.
Gydytojui nustačius, kad pacientas yra pakankamai atsipalaidavęs, jis lėtai perleis zondą į burnos ertmę. Nutirpęs nuo anestetikų gerklės nugarą, jis perduos vamzdelį į skrandį ir dvylikapirštę žarną. EGD paprastai nėra skausmingas, tačiau jis gali pradėti užkimšti, nepaisant stingdančios medžiagos. Po EGD pacientas gali jausti gerklės skausmą ir šiek tiek išsipūtęs.
Paprastai ši procedūra yra saugi. Tačiau, kaip ir bet kurios invazinės medicininės procedūros atveju, rizika yra įmanoma. Retai gali atsirasti stemplės ar skrandžio perforacija, taip pat vėmimas. Be to, yra pavojus, kad pacientas gali patirti nepageidaujamų reakcijų dėl nuskausminančio agento ar raminamųjų vaistų. Paprastai, jei atsiranda vėmimas ar šalutinis vaistų poveikis, juos galima veiksmingai ir be incidentų valdyti. Paprastai, kai atsiranda vėmimas, tai yra suaktyvėjusio dusulio reflekso rezultatas. Ši reakcija paprastai būna lengva ir laikina.