Paprastai visi įprasti antibiotikai yra sugrupuoti į klases, atsižvelgiant į tai, kaip jie naikina bakterijas ir kokias konkrečias bakterijų padermes bei infekcijas jie gali gydyti. Du dažniausiai skiriami antibiotikai yra penicilinas ir cefalosporinai. Šios dvi antibiotikų grupės veikia panašiai, naikindamos bakterijų ląstelių sieneles ir darydamos jas pažeidžiamas. Kitos antibiotikų klasės yra makrolidai ir aminoglikozidai. Šios dvi klasės veikia prisirišdamos prie bakterijų ir slopindamos jų baltymų susidarymą, taip stabdydami jų dauginimąsi.
Penicilinas yra turbūt labiausiai paplitęs antibiotikas ir vienas seniausių, kurį XX a. 1920-ųjų pabaigoje atrado Aleksandras Flemingas. Tarp jo veislių penicilinas V yra veiksmingiausias geriamas ir gali būti geriamas nuo bakterinių infekcijų, tokių kaip tonzilitas, gingivitas ir net lengva juodligė. Kita vertus, penicilinas G yra toks, kuris patenka į venas ir gali būti naudojamas sifiliui, gonorėjai ir pneumonijai gydyti. Kitos populiarios penicilino rūšys yra amoksicilinas ir ampicilinas, kurių abiejų spektras yra platesnis, todėl jie naudojami bakterijų padermėms, kurios yra atsparios penicilinams V ir G, gydyti.
Kita paplitusi antibiotikų grupė yra cefalosporinai. Šis vaistas veikia panašiai kaip penicilinas, tačiau bakterijos yra mažiau atsparios cefalosporinams. Šie antibiotikai yra sugrupuoti į keturias „kartas“, kurių kiekviena įgauna platesnį spektrą prieš skirtingas bakterijų padermes. Cefalosporinai gali gydyti gerklės infekcijas, tokias kaip tonzilitas ir faringitas, plaučių infekcijas, tokias kaip bronchitas, ir įvairias odos infekcijas. Jie taip pat gali būti vartojami kovojant su kaulų infekcijomis.
Tetraciklino grupės antibiotikai taip pat dažnai naudojami infekcijoms gydyti, tačiau gali būti mažiau veiksmingi, nes bakterijos yra atsparesnės. Kaip ir kiti antibiotikai, jis gali gydyti kvėpavimo takų infekcijas gerklėje, plaučiuose ir žarnyno bei šlapimo takų infekcijas (UTI). Tetraciklinai taip pat yra įprasti antibiotikai nuo odos sutrikimų, tokių kaip rožinė ir spuogai, ir dažniausiai juos galima įsigyti kaip vietinius kremus pagal dermatologo receptą. Tetraciklino veislės apima minocikliną, doksicikliną ir tetracikliną.
Kita spuogų gydymui naudojamų antibiotikų grupė yra makrolidų grupės antibiotikai. Labiausiai paplitęs makrolidų variantas yra eritromicinas, kuris taip pat gali būti tepamas ant spuogų padengtų vietų. Kiti variantai yra klaritomicinas ir azitromicinas, kuris ypač veiksmingas sergant kvėpavimo takų infekcijomis. Šiuos įprastus antibiotikus reikia vartoti ypač atsargiai, kad būtų išvengta toksinio poveikio kepenims.
Esant keletui sunkių bakterinių infekcijų atvejų, aminoglikozidų grupės antibiotikai gali būti labai veiksmingi ir dažniausiai įvedami į veną. Aminoglikozidai taip pat veikia kaip makrolidai, neleidžiantys bakterijoms gaminti daugiau baltymų. Šie įprasti antibiotikai taip pat gali būti derinami su kitais antibiotikais, tokiais kaip penicilinas, kad gydymas būtų veiksmingesnis. Bakterijų atsparumas yra vienas iš grupės trūkumų, todėl labai svarbu tinkamai vartoti vaistus. Vienas iš labiausiai paplitusių aminoglikozidų rūšių yra streptomicinas, kuris gali būti naudojamas nuo tuberkuliozės.