Antibiotikas klindamicinas kai kuriems pacientams gali sukelti sunkų ir sunkų kolitą. Sergant kolitu, storoji žarna uždegama, dėl to atsiranda pilvo skausmas ir dažnas viduriavimas. Tai rimta su antibiotikais susijusio viduriavimo forma, o sunkiausiais atvejais jis gali būti mirtinas. Būklė taip pat kartais vadinama C. difficile kolitu pagal bakteriją, kuri apsigyvena žarnyne.
Antibiotiko užduotis yra sunaikinti blogąsias bakterijas, dėl kurių žmogus serga. Deja, kai žmogus išgeria antibiotikų, įskaitant ir ypač klindamiciną, antibiotikai gali atlikti savo darbą šiek tiek per gerai ir taip pat sunaikinti būtinas „gerąsias“ bakterijas, esančias virškinimo sistemoje ir palaikyti žmonių sveikatą. Šis gerųjų bakterijų naikinimas gali sukelti viduriavimą, o klindamicino ir kolito atveju – C. difficile bakterijos dauginimąsi. Ši bakterija dar vadinama Clostridium difficile.
Šis klindamicino ir kolito priežastinis ryšys kartais dar vadinamas pseudomembraniniu kolitu. Į bakterijų dauginimąsi pacientas gali reaguoti pilvo spazmais, karščiavimu ir kraujingomis išmatomis. Viduriavimas gali būti dažnas.
Gydymas susideda iš antibiotikų vartojimo nutraukimo. Sunkiais viduriavimo atvejais, kai pacientas dehidratuoja, pacientui gali būti nurodyta papildyti kūno skysčius elektrolitų mišiniu arba galbūt IV skysčiais. Sunkiais atvejais gali būti skiriami kiti antibiotikai, siekiant kovoti su klindamicino ir kolito reakcija, kuri išsivystė storojoje žarnoje, o labai retai gali būti rekomenduojama operacija.
Paprastai pacientai reaguoja gerai ir po gydymo pagerėja. Kai kuriais atvejais, galbūt net 20 procentų, paūmėjimas gali pasireikšti po pirminio pagerėjimo. Jei atsiranda paūmėjimas, reikia kreiptis į gydytoją.
C. difficile paprastai yra gaubtinėje žarnoje ir ne visada sukelia problemų. Klindamicino ir kolito ryšys išsivysto, kai organizme yra per daug klindamicino. C. difficile įgijo atsparumą kai kuriems antibiotikams, šiandien naudojamiems kovojant su infekcijomis.
Klindamicino ir kolito ryšys kelia vis didesnį susirūpinimą, nes jis greitai plinta tam tikrose aplinkose, pavyzdžiui, slaugos namuose ir ligoninėse. 2005 m. Jungtinių Valstijų ligų kontrolės ir prevencijos centrai pranešė, kad liga vis labiau plinta žmonėms, kurie nebuvo ligoninėse ar slaugos namuose ir net nevartojo klindamicino. Išmatose esančios C. difficile sporos gali platinti ligą, o įprasti buitiniai valikliai ne visada padeda išlaisvinti aplinką nuo bakterijos.
Klindamicinas naudojamas gydant bakterines infekcijas. Gydytojai jį skiria nuo įvairių negalavimų. Vaistas, parduodamas kaip Cleocin, neturi jokio poveikio virusinėms infekcijoms. Šalutinis klindamicino poveikis yra pykinimas ir vėmimas, be viduriavimo. Kitas šalutinis poveikis yra rėmuo, ir jei taip atsitinka, pacientas turi nedelsdamas informuoti gydytoją. Retas šalutinis poveikis, dėl kurio taip pat būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, yra šlapimo išsiskyrimo pasikeitimas, tamsios spalvos šlapimas, sąnarių skausmas ir patinimas bei geltonas odos ar akių atspalvis.