Nors priekinio danties šaknies kanalas yra retesnis nei galinio danties šaknies kanalas, jis vis dar yra įprasta dantų procedūra. Dėl danties pulpos infekcijos būtina atlikti procedūrą, kurią baigus beveik visada išsaugomas pažeistas dantis visą paciento gyvenimą. Šaknies kanalo idėja gali sukelti skausmo baimę ir ilgą, įtemptą išbandymą, tačiau realybė tokia, kad šios procedūros dažnai nėra daug nepatogios nei plombavimas.
Odontologas pradeda nuo pažeisto danties rentgeno nuotraukos. Kai odontologas sužinos danties vidaus išdėstymą, jo išorė bus izoliuota nuo likusios burnos dalies naudojant guminę apsaugą. Tai padeda išlaikyti dantį sausą ir higienišką atliekant priekinio danties šaknies kanalo procedūrą.
Pažeisto danties galiniame paviršiuje išgręžiama skylė. Ši skylė suteikia odontologui prieigą prie šaknies kanalo, kuris išvalomas naudojant daugybę mažų failų. Odontologas įterpia failą per visą šaknies ilgį, iškrapšydamas užkrėstas šiukšles. Periodiškai odontologas nustos paduoti ir naudos ploviklį, sudarytą iš valiklio, dažniausiai praskiesto baliklio, kad išplautų atsilaisvinusias šiukšles iš šaknies kanalo.
Išvalius dantį visiškai pašalinama pulpa ir danties nervas. Nors tai reiškia, kad dantis nejaučia, pavyzdžiui, karščio ar šalčio, nervo pašalinimas neturi didelės įtakos danties sveikatai baigus augti. Dantis užpildytas junginiu, kuris padeda jį sustiprinti ir neleidžia vystytis bet kokiai infekcijai ateityje.
Užbaigus priekinio danties šaknies kanalą, dantis reikia užplombuoti. Paprastai tai daroma su įdaru, nors galima pritvirtinti karūnėlę. Priekiniai danties vainikėliai dažniausiai gaminami iš keraminių arba visiškai porcelianinių medžiagų, kad jie atrodytų taip pat, kaip ir kiti dantys, nors ant priekinio danties galima uždėti metalinį vainikėlį. Po priekinio danties šaknies kanalo procedūros dantis gali gauti laikiną plombą ar vainikėlį, jei odontologas nuspręs, kad dantį visam laikui sutvarkyti vertėtų palaukti savaitę.