Geriausias klindamicino bėrimo gydymas paprastai yra vaisto vartojimo nutraukimas. Jei tai neįmanoma arba bėrimas atrodo gana lengvas, kai kurie vietiniai vaistai gali suvaldyti protrūkį ir palengvinti paciento būklę. Kartais vaistų bėrimą lydi galvos skausmas, pūslių susidarymas ir stiprus pykinimas, tokiu atveju pacientas gali patirti rimtą vaistų reakciją. Šiems pacientams gali prireikti hospitalizuoti, kad būtų galima valdyti reakciją. Gydytojas arba medicinos specialistas gali atlikti įvertinimą, kad nustatytų geriausią variantą.
Kai kuriems pacientams, vartojantiems antibiotiką klindamiciną, atsiranda odos bėrimų. Tai gali prasidėti šiurkščia, paraudusia oda, kuri gali išsausėti, pleiskanoti arba atsirasti pūslių. Pacientams, kurie nevartoja jokių kitų vaistų, lengva nustatyti klindamiciną kaip kaltininką. Gydytojas gali rekomenduoti nutraukti vaisto vartojimą ir pereiti prie kito antibiotiko. Per tris ar penkias dienas klindamicino bėrimas turėtų išnykti.
Kai atsigauna po vaisto vartojimo nutraukimo, kai kurie pacientai gali vartoti vietinį hidrokortizoną arba antihistamininius vaistus, kad sumažintų niežulį. Šiuo laikotarpiu gali padėti ir drėkinamieji kremai. Svarbu vengti įbrėžimų ties bėrimu, net jei jis niežtintis ar skausmingas, nes tai gali sukelti odos pažeidimų. Dėl to pacientas gali užsikrėsti infekcija ir gali atsirasti randų.
Lengvo klindamicino bėrimo atveju gydytojas gali rekomenduoti pacientui toliau vartoti vaistus, ypač jei kursas jau beveik pasibaigęs. Šie pacientai gali naudoti vietinius vaistus bėrimui gydyti ir turi stebėti, ar nėra progresavimo požymių. Jei klindamicino bėrimas pasunkėja arba pacientui atsiranda antrinių simptomų, rodančių sunkią reakciją, įskaitant pasunkėjusį kvėpavimą, nuovargį ir galvos skausmą, gali prireikti nutraukti vaisto vartojimą. Pacientai turi pranešti apie savo būklės pokyčius gydytojui arba medicinos specialistui, kuris gali nustatyti, ar jiems negresia sunkių reakcijų.
Po klindamicino išbėrimo ateityje gali prireikti vengti vartoti vaistus. Pacientai gali aptarti šio antibiotiko alternatyvas, jei jiems reikia receptų, kad nustatytų, ar yra geresnio vaisto. Alerginės reakcijos, pvz., bėrimai, gali pablogėti ateityje ir gali kilti sunkių komplikacijų rizika. Nors tai retai pasitaiko, jei kaip alternatyvą galima įsigyti kitokio vaisto, gali būti rekomenduojama, kad pacientas būtų saugesnis ir sveikesnis. Taip pat gali būti patartina pasiteirauti, ar yra nepageidaujamų reakcijų į susijusius vaistus pavojus ir ar jų taip pat reikėtų vengti.