Priekinės dalies taisymas – tai operacija, kurios metu atkuriama priekinė makšties sienelė, siekiant geriau palaikyti šlapimo pūslę. Šio tipo chirurgija, dar vadinama kolporafija arba cistocele taisymu, naudojama situacijai, kai šlapimo pūslė ar šlaplė nusileido į makšties sritį, ištaisyti. Po šios procedūros pacientai gali tikėtis, kad jiems bus liepta ilsėtis ir vengti įtemptos veiklos maždaug nuo šešių iki aštuonių savaičių. Pirmosios kelios atsigavimo laikotarpio dienos dažnai praleidžiamos su įdėtu kateteriu, o kai kuriais atvejais kateterį reikia naudoti ilgą laiką, kol audiniai gyja. Kai kurių tipų priekinės dalies taisymas gali sukelti nepažįstamus pojūčius, pvz., tempimą šlapimo pūslės srityje, o kartais atsiranda komplikacijų.
Priekinės dalies taisymas gali būti toks paprastas, kaip surinkti ištemptą priekinės makšties sienelės odą ir ją susiūti. Odą taip pat galima nupjauti, kad perteklius būtų pašalintas prieš susiuvant, kad būtų suteikta papildoma atrama šlapimo pūslei. Atrodo, kad priekinės dalies taisymas yra sėkmingesnis, kai naudojama tinklinė atrama, kuri palaiko dubens organus.
Iš karto po priekinės dalies taisymo operacijos pacientas paprastai kelias dienas kraujuoja ir turės kateterį šlapimui pašalinti. Paprastai tuštinimasis neatsinaujina bent kelias dienas, o paciento mityba gali būti ribojama iki skaidraus ar minkšto maisto. Buvimas ligoninėje paprastai trunka dvi ar tris dienas, bet kartais ir ilgiau. Po savaitės ar dviejų dauguma pacientų gali grįžti į darbą tol, kol nėra fizinio darbo. Nuo šešių iki dešimties savaičių intensyvus aktyvumas draudžiamas, o seksas nerekomenduojamas tol, kol pacientas visiškai pasveiks.
Kaip ir bet kuri kita operacija, yra tam tikra infekcijos arba chirurginės žaizdos atsivėrimo rizika. Retais atvejais gali pasireikšti gausus kraujavimas arba plaučių embolija – kraujo krešulys, kuris nukeliauja į plaučius. Rizika, būdinga priekinėms remonto operacijoms, yra šlapimo pūslės, šlaplės ar makšties nervų ar raumenų pažeidimas. Labai maža tikimybė, kad šlapimo nelaikymo ir dažnio šlapinimosi simptomai gali būti nepataisomi arba pablogėti po operacijos. Pacientams, kuriems atliekama įvairi operacija, kai naudojama tinklinė atrama, gali būti jaučiamas tam tikras diskomfortas lenkiant ar sukant. Tačiau daugelis pacientų pastebi, kad jiems labai ar net visiškai išnyko šlapimo ir seksualinės problemos, dėl kurių jie pirmiausia kreipėsi dėl operacijos.