Gydant cistą su pūliais, paprastai reikia uždėti šiltus kompresus ir galbūt vartoti antibiotikus. Šias cistas sukelia bakterinė infekcija, kuri gali būti labai užkrečiama ir išplisti kitiems žmonėms arba įvairioms kūno vietoms. Paprastai cista gyja lėtai, nebent pūliai nutekės natūraliai arba ją pašalins gydytojas. Cista su pūliais kartais vadinama abscesu ir gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, įskaitant burną.
Cistą su pūliais visada turi įvertinti sveikatos priežiūros specialistas, kuris gali rekomenduoti veiksmingą gydymo planą. Namų gynimo priemonės cistos su pūliais gydymui apima karšto kompreso uždėjimą ant tos vietos kelis kartus per dieną. Tai padės pagreitinti gijimą ir taip pat paskatins cistos nutekėjimą. Niekada nerekomenduojama bandyti išspausti cistos ar bandyti ją išdurti namuose, nes tai gali labai padidinti infekcijos plitimo riziką.
Gydant cistą su pūliais, dažnai skiriami vietiniai arba geriamieji antibiotikai. Kartais sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas paskirs abiejų derinį, ypač jei cista yra gili. Be to, pūlių spalvos ir savybės nėra infekcijų tipo ar sunkumo rodikliai, nes cistos, kuriose yra minimalus baltųjų pūlių kiekis, gali būti vienodai užkrečiamos, kaip ir cistos, kuriose yra daug tamsios spalvos, storų pūlių.
Pūlių spalva cistoje paprastai svyruoja nuo baltos iki tamsiai rudos, o tarp jų yra geltonos ir žalios spalvos. Taip pat gali atsirasti rausvų arba sodriai raudonų pūlių, ir tai atsitinka, kai kraujas susimaišo su pūliais. Be antibiotikų, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas taip pat gali rekomenduoti antibakterinius muilus. Skrupulinga higiena yra itin svarbi liečiant užkrėstą cistą, kad infekcija neplistų. Rankas reikia gerai nuplauti prieš ir po kontakto su infekcija, o karštus kompresus keisti po kiekvieno naudojimo.
Kartais cista su pūliais gali tapti tokia sunki, kad gali atsirasti sisteminių simptomų. Tai gali būti karščiavimas, šaltkrėtis, pykinimas ir kūno skausmai. Be to, gali atsirasti galvos skausmas, galvos svaigimas ir nuovargis. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas turi būti nedelsiant informuotas, kai atsiranda sisteminių ar viso kūno simptomų, kad būtų išvengta rimtos kraujo infekcijos pavojaus.