Vargu ar kas nors numato apsinuodijimą maistu, nes pats maistas tuo metu gali atrodyti, kvepėti ir skonis puikiai. Praėjus vos kelioms valandoms ar dienoms suvalgius užteršto maisto, gali pasireikšti patys blogiausi simptomai – vėmimas, stiprus galvos skausmas, viduriavimas, nuovargis, skrandžio sutrikimas ir panašiai. Retais atvejais sunkūs apsinuodijimo maistu sukėlėjai, tokie kaip salmonelė, E. coli ar botulizmas, gali sukelti rimtų medicininių problemų pagyvenusiems žmonėms, mažiems vaikams arba tiems, kurių imuninė sistema susilpnėjusi. Gyvybiškai svarbu gydyti apsinuodijimo maistu simptomus, kai tik jie atsiranda.
Viena iš namų gynimo priemonių įtariamam apsinuodijimui maistu yra visiškas lovos režimas. Daugelį apsinuodijimo maistu atvejų sukelia parazitai ar bakterijos, kurių tūkstančiai ar milijonai patenka į organizmą iškart po to, kai žmogus praryja užteršto maisto. Kaip gynybos mechanizmas, jūsų kūnas turėtų pradėti siųsti antikūnus, kad kovotų su invazija. Tačiau visa tai užtrunka, todėl apsinuodijus maistu aukoms reikia kuo labiau sumažinti kitas veiklas, kad kūnas galėtų išgyti pats. Jei įtariate apsinuodijimą maistu, kreipkitės į gydytoją dėl receptinių antibiotikų ir keletą dienų pabūkite lovoje.
Daugeliui apsinuodijusių maistu simptomus gali būti sunkiau gydyti nei pačią ligą. Pavyzdžiui, po vėmimo priepuolių turėtų būti kartojami skysčių papildymo ciklai. Natūralūs organizmo elektrolitai turi būti pakeisti, todėl aukos gali norėti vartoti sportinius gėrimus ar spirituotą vandenį buteliuose. Spragėsiai ir šaldytų sulčių batonėliai taip pat gali padėti maistu apsinuodijusiems pacientams išlaikyti hidrataciją tarp valgymų. Vėmimo padarinius taip pat galima numalšinti nereceptiniais skystais vaistais, skirtais gerklei ir stemplei padengti. Antacidinės tabletės gali šiek tiek palengvinti, bet taip pat gali sulėtinti natūralų skrandžio atsigavimo procesą.
Pykinimo jausmą galima gydyti apribojus aukos mitybą skaidriais skysčiais ir sriubomis, kol apsinuodijimo maistu įvykis praeis. Kai kurie mano, kad sūrūs krekeriai ar šviežios duonos riekelės taip pat gali numalšinti pykinimo bangas. Taip pat gali reikėti reguliuoti kambario temperatūrą, kad būtų užtikrintas maksimalus komfortas, nes per didelis karštis ar šaltis gali sukelti pykinimą. Stresas dažnai gali sustiprinti pykinimą, todėl aukoms gali būti naudinga raminanti muzika ir malonūs pokalbiai su lankytojais.
Vienas iš daugelio apsinuodijimo maistu požymių yra lėtinis viduriavimas ir pilvo pūtimas. Prarytos cheminės medžiagos, parazitai ar bakterijos dažnai sugriauna visą aukos virškinamąjį traktą. Normalus virškinimas tampa beveik neįmanomas, nes keičiasi organizmo skysčių lygis ir kraujotaka, kad atakuotų įsiveržusius organizmus. Kai bakterijos ar parazitai miršta, jie dažnai palieka rūgštines arba dujines atliekas. Vidutinio ar sunkaus apsinuodijimo maistu atvejais aukos gali pradėti svarstyti, ar kada nors atsigaus normaliai virškinimo funkcijai.
Gydymas namuose nuo viduriavimo ir pilvo pūtimo turėtų apimti nereceptinius vaistus, specialiai sukurtus sunkiems simptomams gydyti, ty „didžiausias stiprumo“ dozes. Organizmai, atsakingi už daugumą apsinuodijimo maistu atvejų, linkę į žarnyną patraukti drėgmę iš aplinkinių audinių. Šis skysčių perteklius neleidžia normaliai susidaryti kietoms kūno atliekoms. Vaistuose nuo viduriavimo yra ingredientų, skirtų atkurti tinkamą skysčių balansą virškinimo trakte. Kol ši pusiausvyra laikui bėgant nebus atkurta, aukos turėtų kuo daugiau hidratuoti.
Galbūt veiksmingiausia namų gynimo priemonė apsinuodijus maistu yra prevencija. Visada saugokite maistą nuo vabzdžių ir cheminių medžiagų poveikio. Niekada nenaudokite tos pačios pjaustymo lentos žaliam ir termiškai apdorotam maistui. Maisto produktus laikykite suvyniotus ir šaldytuve, kai jie nepatiekiami iš karto. Prieš patiekdami įsitikinkite, kad mėsa yra gerai iškepusi.
Samdyti tik licencijuotas viešojo maitinimo įstaigas, kurios tiekia maistą dideliu mastu. Visada išmeskite sugedusį maistą arba maistą, kurio kvapas, skonis ar išvaizda pastebimai skiriasi nuo kitų partijų. Daugelis apsinuodijimo maistu atvejų atsiranda ne dėl užteršto maisto, o dėl netinkamo žmogaus elgesio ar aplaidumo.