Slaugos procedūros – tai standartizuotos procedūros, kurias slaugytojai naudoja siekdamos aukšto paciento priežiūros lygio. Sukūrus įprastines medicinines situacijas, slaugos procedūros leidžia slaugytojams atlikti savo užduotis ir užtikrinti, kad pacientai gautų jiems reikalingą priežiūrą. Daugelis ligoninių turi konkrečias slaugos gaires, kurių tikisi, kad jų darbuotojai laikysis, o kitų procedūrų mokoma slaugos mokykloje. Abiem atvejais gairės atspindi ilgametę gydytojų, slaugytojų ir kito medicinos personalo patirtį ir bendradarbiavimą.
Standartinių procedūrų atlikimas yra svarbi medicininės priežiūros dalis. Slaugos procedūros nustato priežiūros prioritetus, kad slaugytojai galėtų greitai dirbti, kad stabilizuotų pacientą, pirmiausia sutelkiant dėmesį į svarbiausius klausimus ir pereinant prie ne tokių rimtų sveikatos problemų. Jie taip pat veikia kaip kontrolinis sąrašas, kurį galima naudoti norint patvirtinti, kad buvo atliktas kiekvienas paciento gerovei būtinas veiksmas ir ar šie veiksmai buvo atliekami tinkama tvarka. Šios procedūros taip pat lemia pacientų, kuriais slaugytoja gali prižiūrėti vienu metu, skaičių, didžiausią slaugytojos darbo valandų skaičių per dieną ir būdą, kaip slaugytoja atlieka administracines pareigas, pvz., diagramų sudarymą.
Kai slaugytojai pradeda dirbti ligoninėje, joms paprastai pateikiamas slaugos politikos vadovas, kuriame pateikiama informacija apie darbą toje ligoninėje. Vadove pateikiama informacija apie uniformas, ligoninės procedūras ir numatomus elgesio standartus, taip pat aptariamos standartinės slaugos procedūros toje medicinos įstaigoje. Net mažos detalės, pvz., kaip vaistiniai preparatai laikomi lentynose ar kaip instrumentai žymimi, yra labai svarbios pacientų saugai, todėl labai svarbu peržiūrėti konkrečias procedūras konkrečioje ligoninėje.
Paprastame slaugos procedūros pavyzdyje daugelis ligoninių reikalauja, kad slaugytojai dar kartą patikrintų etiketes, naudojamas ant intraveninių vaistų maišelių, kad įsitikintų, jog vaistas yra tinkamas prieš skiriant jį pacientui. Ant pavojingų vaistų gali būti ryškių spalvų etiketės, todėl slaugytojai primena, kad maišelio turinys gali būti pavojingas kai kuriems pacientams. Kai gydytojas išrašo nurodymą dėl į veną leidžiamo vaisto, slaugytoja paima vaistą iš tiekimo spintelės, patikrina etiketę, patvirtina dozę, tada pakabina maišelį ir tinkamai nustato intraveninį lašintuvą. Slaugytoja, ateinanti į pamainą prižiūrėti to paties paciento, taip pat patikrintų vaistus.
Nors slaugos procedūros yra skirtos standartizuoti reakciją į situacijas, kad būtų padidinta pacientų sauga ir slauga būtų veiksmingesnė, slaugytojoms kartais gali tekti nesilaikyti procedūrinių gairių, kad būtų galima išspręsti unikalias situacijas. Geras slaugytojas turi protingą sprendimą, kuris padeda slaugytojui nustatyti situacijas, kuriose standartinės procedūros netaikomos, ir jis nebijo abejoti veiksmais ir medicininiais nurodymais, kurie gali kelti pavojų pacientui.