Paliferminas yra vaistas, kuris apsaugo ir gydo burnos gleivinės uždegimą. Ši būklė gali išsivystyti kaip šalutinis chemoterapijos poveikis ir sukelti daug skausmo bei diskomforto. Paliferminas, gaunamas iš natūralių aminorūgščių baltymų, skatina gijimą ir sumažina burnos gleivinės uždegimo trukmę bei intensyvumą.
Tam tikras aminorūgščių baltymas, paliferminas, yra panašus į natūraliai susidariusią aminorūgštį, vadinamą žmogaus keratinocitų augimo faktoriumi (KGF). Pašalinę pirmąsias 23 aminorūgštis iš padermės, biomolekuliniai inžinieriai gali sukurti stabilesnę aminorūgšties versiją, kuri gali būti skiriama pacientams injekcijos forma. KGF yra gaminamas escherichia coli bakterijose laboratorijose, naudojant sudėtingas technologijas, kurios gali sujungti dezoksiribonukleino rūgšties (DNR) segmentus.
Sušvirkštus pacientui paliferminas veikia taip pat, kaip ir KGF. Abu šie aminorūgščių baltymai jungiasi su KGF receptoriais ir padidina epitelio ląstelių gamybą. Šios ląstelės yra gyvybiškai svarbios gijimui, nes jos sudaro apsauginį sluoksnį aplink daugybę skirtingų kūno dalių, įskaitant kai kuriuos organus ir burnos vidų. Be epitelio ląstelių, ant atvirų vidinių ląstelių susidaro opos.
Pacientams, gydomiems chemoterapija nuo tam tikrų vėžio rūšių, ypač leukemijos ir limfomos, yra didelė burnos gleivinės uždegimo rizika. Didelės chemoterapijos dozės ir daugybė gydymo būdų padidina paciento riziką susirgti šia liga. Burnos mukozito sunkumas taip pat blogėja, kuo ilgiau pacientas buvo gydomas chemoterapija. Pradedant nuo opos burnos vidinėje pusėje, būklė pablogėja į opas, dėl kurių rijimas tampa sunkus arba neįmanomas. Paliferminas sumažina burnos gleivinės uždegimo, kuris dažnai laikomas vienu iš blogiausių chemoterapijos šalutinių poveikių, sunkumą ir skatina jau esančių burnos opų ar opų gijimą.
Dauguma pacientų, vartojančių paliferminą, nepatiria pakankamai stipraus šalutinio poveikio, kad nusprendė nutraukti jo vartojimą. Vaistas, nukreiptas į burnos vidų, gali sukelti liežuvio sustorėjimą, spalvos pasikeitimą ir žmogaus gebėjimo ragauti maistą pokyčius. Nors šie šalutiniai poveikiai nėra neįprasti, jų sukeliamas diskomfortas yra mažesnis nei diskomfortas, kurį sukelia burnos opos ir opos. Kartais pacientams gali pasireikšti ir sunkesnis šalutinis poveikis, pvz., karščiavimas, bėrimas ar kvėpavimo pasunkėjimas.