Karmustinas yra chemoterapinis agentas, naudojamas daugybinei mielomai, Hodžkino ligai, ne Hodžkino limfomoms ir smegenų augliams gydyti, trukdant ląstelių augimui. Jis švirkščiamas į veną arba įdedamas į ertmę, susidariusią ekstrahuojant smegenų auglį. Šalutinis karmustino poveikis yra stiprus ir plačiai paplitęs.
Šis chemoterapinis vaistas veikia kaip alkilinantis agentas, kuris pritvirtina alkilo cheminę grupę prie ląstelių DNR, kad būtų išvengta ląstelių augimo. Alkilinantieji agentai atakuoja visas ląsteles, tačiau vėžinės ląstelės, kurios dauginasi greičiau ir mažiau gali ištaisyti DNR pažeidimus, yra jautresnės karmustinui nei sveikos ląstelės. Onkologų ir pacientų tikslas – kad chemoterapijos kare galiausiai nugalės sveikos ląstelės, o visos vėžinės ląstelės žūtų. Karmustinas vartojamas daugybinei mielomai, Hodžkino ligai, ne Hodžkino limfomoms ir smegenų augliams gydyti.
Šalutinis poveikis kiekvienai karmustino formai skiriasi. Sušvirkštus į veną, gana stiprus pykinimas ir vėmimas paprastai pasireiškia praėjus kelioms valandoms po preparato suleidimo. Norint išvengti šio šalutinio poveikio arba jį sumažinti, prieš gydymą paprastai skiriami vaistai nuo vėmimo.
Intraveninis karmustinas taip pat gali sukelti nuo dozės priklausomą plaučių baimę, o didesnės dozės sukelia sunkesnius randus. Šios plaučių problemos gali atsirasti po gydymo mėnesių ar metų. Taip pat gali atsirasti kepenų pažeidimo požymių, pvz., padidėjęs transaminazių, šarminės fosfatazės ir bilirubino kiekis. Inkstų pažeidimas, kuriam būdingas šlapalo, kreatinino ir azoto turinčių medžiagų kiekio kraujyje padidėjimas, dažniausiai pasireiškia pacientams, vartojantiems dideles dozes, ir tik retkarčiais pacientams, vartojantiems mažas dozes.
Šis vaistas taip pat gali sukelti sunkų toksiškumą kraujui, nes slopina raudonųjų ir baltųjų kraujo kūnelių bei trombocitų gamybą, kai vartojamas į veną. Hematologinis poveikis paprastai pastebimas praėjus kelioms savaitėms po pirmojo gydymo. Šio chemoterapinio preparato hematologiniam poveikiui stebėti paprastai naudojami kassavaitiniai kraujo tyrimai, o vaisto dozė koreguojama, jei hematologinis slopinimas yra per didelis. Pacientams patariama būti ypač budriems, kad kuo mažiau užsikrėstų bendromis infekcijomis tokioje susilpnėjusioje būsenoje.
Įdėjus į naviko ertmę, vaistas yra labiau koncentruotas ir lokalizuotas, todėl šios vaisto formos šalutinis poveikis yra šiek tiek mažesnis nei vartojant į veną, labiau sisteminę karmustino formą. Šalutinis poveikis yra traukuliai, smegenų edema ir kalbos bei judėjimo sutrikimai. Ši gydymo forma taip pat turi pablogėjusio žaizdų gijimo ir smegenų skysčio nutekėjimo riziką. Taip pat yra smegenų infekcijos rizika. Maždaug nuo 1 % iki 3 % pacientų, vartojančių šią gydymo formą, pasireiškia toks pat šalutinis poveikis, kaip ir vartojant vaistą į veną.