Diabetinės pėdos opos gydymas pradedamas gydytojui nustačius priežastį. Tada gydytojas atidžiai ištiria opą, pažymėdamas jos vietą ant pėdos, dydį ir galimą infekcijos buvimą. Diabetinės pėdos opų gydymas visiškai priklauso nuo to, ką gydytojas nustato atlikęs tyrimą. Galimybės įvairios – nuo atidaus opos stebėjimo ir antibiotikų skyrimo iki operacijos ar pėdos amputacijos. Nepriklausomai nuo gydymo formos, pacientas, grįžęs namo, privalo stebėti opą, pailsėti ir nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei atsiranda tolesnis audinių pažeidimas.
Pirmasis žingsnis gydant diabetines pėdos opas yra nustatyti, kodėl opa atsirado. Šis žingsnis yra svarbus, nes paciento pastabos gali rodyti pagrindinę problemą. Nors cukriniu diabetu sergantys asmenys yra labiau linkę susirgti pėdų opomis nei kiti, opos atsiradimas be fizinės priežasties, pavyzdžiui, padažnėjęs vaikščiojimas ar ilgas stovėjimas, gydytojui rodo, kad pacientas netinkamai valdo diabetą. Šie įtarimai lengvai patvirtinami atliekant gliukozės kiekio kraujyje tyrimus. Aukštas gliukozės kiekis kraujyje rodo, kad opa išsivystė dėl arterijų sukietėjimo ir pėdos neuropatijos derinio.
Nesvarbu, ar priežastis buvo fizinis sužalojimas, ar netinkamas diabeto valdymas, diabetinių pėdų opų gydymas priklauso nuo fizinės apžiūros rezultatų. Opos plotis ir gylis yra ypač svarbūs, nes esant giliai opai gali atsirasti riebalinis audinys ir raumenys. Pacientai, turintys didelių opų, turėtų tikėtis daugiau invazinio gydymo ir ilgesnio atsigavimo laiko. Apžiūros metu gydytojai taip pat ieško infekcijos požymių. Jis arba ji gali paimti opos tepinėlį, kad patikrintų, ar nėra virusinės, grybelinės ar bakterinės infekcijos.
Jei tyrimai rodo, kad yra infekcija, gydytojas paskiria pacientui vaistų, kai jis pradeda gydyti opą. Mažesnes opas reikia tik išvalyti ir sutvarstyti. Gydytojas gali supakuoti marlę į opos ertmę; jis arba ji pašalins jį vėlesnio vizito metu. Dėl šiek tiek didesnių opų gali prireikti nedidelės operacijos, kad būtų pašalintas ligotas ar negyvas audinys. Pacientas turėtų tikėtis trumpos hospitalizacijos, kad gydytojas galėtų stebėti greitą gijimo procesą.
Diabetinės pėdos opų gydymas tampa sudėtingas, kai pacientui atsiranda daug didelių ir gilių opų. Šioms opoms reikia didesnės operacijos. Paciento diabetas taip pat pailgina sveikimo laikotarpį, padidindamas pooperacinių komplikacijų, tokių kaip infekcija, tikimybę. Pirštų ir pačios pėdos amputacija tampa būtina, kai opos sukelia didelę neuropatiją ir arterijų pažeidimus. Tokiais atvejais amputacija yra naudinga, nes pacientas gali greičiau grįžti į normalų gyvenimą.
Nors yra daug gydymo formų, atsakomybė už pooperacinę priežiūrą daugiausia tenka pacientui. Grįžęs namo pacientas tampa atsakingas už tvarsčių keitimą ir, jei reikia, toliau vartoti vaistus, kovojančius su opos infekcija. Jei opa susidarė dėl netinkamo diabeto gydymo, būtina keisti gyvenimo būdą, kad ateityje neatsirastų opų ir kitų diabeto komplikacijų. Net jei pacientas laikosi gydytojo nurodymų, komplikacijos vis tiek yra dažnos. Pacientas turi kreiptis į gydytoją, jei vėl atsiranda ta pati arba nauja opa.