Neurologinė fizioterapija sprendžia fizines problemas, kurias sukelia rimtos su nervų sistema susijusios sveikatos būklės, tokios kaip insultas ir cerebrinis paralyžius. Ypatingas dėmesys skiriamas normalios motorinės veiklos skatinimui arba sutrikusio funkcionavimo atkūrimui. Rengiant gydymo protokolus atsižvelgiama į tokius klausimus kaip skausmas, tirpimas ar paralyžius, raumenų sustingimas ar pablogėjimas, taip pat pacientų neurologinės nesėkmės. Raumenų atpalaidavimo ir stimuliavimo derinys yra daugelio neurologinės fizioterapijos metodų pagrindas.
Fizioterapija, dažnai vadinama fizine terapija, gali būti suskirstyta į kategorijas pagal konkrečias ligas ar sąlygas, kurios sukelia negalią. Apskritai, pagrindinės fizioterapijos rūšys yra širdies, krūtinės, raumenų ir kaulų bei neurologinės. Pirmasis tipas pirmiausia susijęs su problemomis, kurias sukelia širdies ar plaučių problemos, pavyzdžiui, astma ar bet kokios krūtinės operacijos. Kita vertus, raumenų ir kaulų sistemos ligos yra susijusios su traumomis ir uždegiminėmis ligomis, kenkiančiomis kaulams ir raumenims. Tačiau daugelio fizinių negalių šaknys yra smegenų ar kitų nervų sistemos sutrikimų, ir šios negalios yra neurologinės fizioterapijos sritis.
Darbuotojai, dirbantys neurologinės fizioterapijos srityje, prieš planuodami gydymo programą turi įvertinti daugybę veiksnių. Pirma, reikia nustatyti paciento raumenų tonusą. Atsipalaidavę raumenys dažnai reikalauja aktyvios reabilitacijos, o sustingusiems raumenims gali būti naudinga atlikti masažą ar kitus atsipalaidavimu pagrįstus metodus.
Svarbūs ir kiti fiziniai klausimai, tokie kaip pusiausvyra, taip pat pažinimo sunkumai, kuriuos sukelia neurologinės sąlygos. Reikėtų įvertinti fizinės terapijos mankštos įrangos efektyvumą, taip pat elektrinės stimuliacijos metodų galimybes ir trūkumus. Be to, kineziterapeutas gali pristatyti ergoterapijos elementus, pritaikydamas gydymo protokolus pagal įprastą paciento kasdieninio gyvenimo veiklą.
Neurologinės fizioterapijos reabilitacijos programose dažnai pagrindinis dėmesys skiriamas pažeistų raumenų įdirbimui atliekant judesių diapazono ir jėgos pratimus. Kineziterapeutas gali padėti pacientui sąmoningai judinti kūno dalis. Su šia pagalba pacientas atlieka įprastus kasdienius judesius. Laikui bėgant paciento raumenys sustiprėja, o smegenys vėl pripranta prie judesių. Sėkmingo gydymo metu pacientas pamažu atgauna nepriklausomybę nuo kūno judesių.
Neurologinės fizioterapijos nauda akivaizdi tiek fiziniu, tiek psichologiniu lygmeniu. Neaktyvumas gali palengvinti raumenų atrofiją fiziniu lygmeniu. Raumeninis audinys turi daug didesnę galimybę atsigauti, jei jis išlieka aktyvus. Gilesniu psichiniu ir emociniu lygmeniu normatyvinis motorinis funkcionavimas įkvepia individams neįkainojamą nepriklausomybę, optimizmą ir galbūt aukštesnę savigarbą.
Neurologiniai trūkumai yra tokie slopinantys ir lėtiniai, nes daugeliu atvejų jie nesukelia matomos fizinės žalos. Atvirkščiai, sudėtingi cheminiai ir elektriniai pokalbiai, kuriais vadovaujamasi tiek daug žmonių judėjimo ir žmogaus gyvenimo, sulėtėja arba net sustabdomi. Vis dėlto vis daugiau įrodymų rodo, kad smegenys gali grįžti po neurologinio trūkumo ar anomalijos. Labai tikėtina, kad pripratę ir atkaklūs asmenys gali nustatyti ir sutvirtinti naujus neuroninius kelius, kad galėtų prasidėti nauji pokalbiai.