Pacientai, sergantys eroziniu ezofagitu arba neerozine gastroezofaginio refliukso liga, dažnai gydomi vaistų, vadinamų protonų siurblio inhibitoriais, klasės, kuriai priklauso vaistas Dexilant®, nariais. Dexilant®, glaudžiai susijęs su lansoprazilu, 2009 m. Jungtinių Valstijų maisto ir vaistų administracijos patvirtino kaip šių ligų gydymą. Taip pat žinomas bendriniu dekslansoprazolo pavadinimu, manoma, kad vaistas trukdo druskos rūgšties gamybai skrandį ląstelių lygmeniu, sumažinant rėmens ir kai kurių rūšių opų simptomus. Nors rekomenduojama Dexilant® dozė yra gana stabili visoms pacientų grupėms, turinčioms tam tikrą būklę, gali būti patartina apriboti bendrą Dexilant® paros dozę iki 30 mg pacientams, kuriems yra daugiau nei lengvas sveikos kepenų funkcijos sutrikimas.
Pacientams, gydomiems simptomine neerozine gastroezofaginio refliukso liga, paprastai rekomenduojama vieną kartą per parą vartoti 30 mg Dexilant® dozę. Standartinė suaugusiųjų gydymo trukmė yra keturios savaitės. Nustatant tinkamą Dexilant® dozę, skirtą šiai būklei gydyti, bandymų metu vaistas buvo tiriamas tik kaip ūminis ligos gydymas ir nebuvo tiriamas jo poveikis, kai jis buvo vartojamas ilgiau nei šešis mėnesius.
Standartinė suaugusiųjų dozė eroziniam ezofagitui gydyti yra didesnė nei reikalinga neerozinio gastroezofaginio refliukso ligos simptomams kontroliuoti. Pacientai turi gauti vieną 60 mg Dexilant® paros dozę aštuonias savaites. Kai būklė tinkamai kontroliuojama, prireikus gali būti skiriama palaikomoji dozė. Rekomenduojama Dexilant® dozė eroziniam ezofagitui remisijos metu palaikyti yra 30 mg vieną kartą per parą. Nors nuo 2011 m. vaistų, vartojamų ilgiau nei šešis mėnesius, poveikis dar nėra pakankamai ištirtas.
Vaisto šalutinis poveikis nėra laikomas sunkiu. Dažniausias šalutinis poveikis yra viduriavimas, skrandžio skausmas, pykinimas, vėmimas, dujų susidarymas ir padidėjęs viršutinių kvėpavimo takų infekcijų dažnis. Itin retais atvejais Dexilant® gali sukelti sunkų širdies šalutinį poveikį, pvz., krūtinės skausmą, vandens susilaikymą, širdies plakimą, nereguliarų širdies plakimą, krūtinės anginą ar širdies priepuolį. Manoma, kad kai kurie vaistai taip pat sąveikauja su Dexilant®. Tai apima, bet tuo neapsiribojant, ampiciliną, atazanavirą, klopidogrelį, digoksiną, ketokonazolą, takrolimą ir varfariną. Be šių, papildomas geležies kiekis ir tam tikri diuretikai taip pat gali sąveikauti su Dexilant® veikimu.