Kaip gydyti pūlingą virimą?

Tinkamas furunkulinio pūlingo gydymas priklauso nuo virimo vietos ir priežasties. Paprastai ši būklė yra susijusi su bakterine infekcija. Virimas, kuriame yra pūlių, paprastai būna raudonas, uždegęs ir skausmingas. Be to, pūlių spalva dažniausiai būna balta arba geltona, nors kartais gali būti ir kraujo atspalvio. Norint įsitikinti, kokio tipo organizmas sukelia infekciją, gali prireikti surinkti pūlius iš virimo, kad jį būtų galima auginti laboratorijoje.

Asmuo niekada neturėtų bandyti ištraukti pūlių. Tai gali būti viliojanti, nes po to, kai pūliai išsiskiria iš virimo, jis paprastai jaučiasi geriau. Dėl to infekcija gali paūmėti, todėl bet kokį užvirimo procesą reikia palikti sveikatos priežiūros specialistui. Vis dėlto, jei žmogui užvirs gydytojas, greičiausiai bus paskirti geriamieji arba vietiniai antibiotikai.

Pūliai susidaro reaguojant į infekcinį procesą, ir nors ne visos infekcijos sukelia pūlių susidarymą, daugelis odos infekcijų sukelia. Dažnos infekcijos, sukeliančios pūlių susidarymą, yra užkrėsti įaugę kojų nagai, rankų nagų guolio infekcijos ir užkrėsti spuogai. Be to, dėl danties absceso gali atsirasti pūlių, kaip ir dėl tam tikrų akių infekcijų. Be to, pūlingi pūliai gali būti labai užkrečiami, todėl tuose pačiuose namuose gyvenantys žmonės neturėtų dalytis skalbinių ar rankšluosčių.

Bet koks virimas gali būti labai skausmingas, ypač jei jis yra sėdimoje vietoje. Skausmui malšinti galima vartoti nereceptinius priešuždegiminius vaistus, taip pat analgetiką. Be vietinės infekcijos, pūlingas virimas gali sukelti sisteminius infekcijos simptomus. Tai yra karščiavimas, šaltkrėtis, kūno skausmai ir pykinimas. Paprastai, kai geriamieji antibiotikai yra skiriami užkrėstam virimui, vietinės ir sisteminės infekcijos simptomai paprastai išnyksta.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pacientui, paskyrus geriamąjį antibiotiką nuo pūlingo furunkulio, jis turi baigti visą savo receptą. Jei jis to nepadarys, infekcija gali neišnykti arba netgi pablogėti. Antibiotikai gali sukelti užsispyrusį šalutinį poveikį, pvz., skrandžio skausmą, pykinimą, vėmimą ir viduriavimą. Šis šalutinis poveikis gali būti toks nerimą keliantis, kad kartais dėl jų pacientas nustoja vartoti antibiotikus. Žmonės niekada neturėtų nutraukti gydymo receptiniais vaistais, nebent tai daryti patartų jų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai.