Širdies stimuliatoriaus komplikacijos paprastai skirstomos į tris kategorijas: su implantavimu susiję sužalojimai, gedimas po implantacijos ir prietaiso trikdžiai. Su implantacija susijęs sužalojimas yra susijęs su komplikacijomis, atsirandančiomis operacijos metu, kai širdies stimuliatorius implantuojamas į paciento krūtinę, pvz., kraujavimas ir infekcija. Gedimas po implantacijos atsiranda tada, kai prietaisas susiduria su nesklandumais veikdamas, dažniausiai dėl susidėvėjimo. Kita vertus, įrenginio trikdžiai reiškia gedimus, kuriuos sukelia elektromagnetiniai laukai ir signalai, kuriuos sukelia kiti įrenginiai, pvz., magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) skaitytuvai ir mobilieji telefonai. Tarp šių trijų kategorijų dažniausiai pasitaikantis gedimas po implantacijos.
Pradinė širdies stimuliatoriaus rizika kyla atliekant chirurginę operaciją, kai prietaisas implantuojamas į paciento krūtinę. Jei gydantis chirurgas nebus atsargus su savo instrumentais, jis gali netyčia sužeisti širdį ar aplinkinius audinius. Jei žaizda nėra nedelsiant gydoma, tai gali sukelti stiprų kraujavimą ir infekciją. Tačiau šie incidentai retai pasitaiko.
Dažniausios širdies stimuliatoriaus komplikacijų rūšys yra įrenginio gedimai po sėkmingos implantacijos. Nors labai retai pasitaiko, kad širdies stimuliatoriai sugenda patys, pacientai dažnai yra atsakingi už sukeltas komplikacijas. Dažniausios problemos iškyla, kai pacientai negali prisitaikyti prie širdies stimuliatoriaus pojūčio ir ima nerimauti su juo. Dėl tokio elgesio širdies stimuliatorius gali veikti nereguliariai arba visiškai nustoti veikti. Atsižvelgiant į šių atvejų sunkumą, širdies stimuliatoriaus komplikacijos yra padidėjęs nuovargis, nedideli krūtinės skausmai ir galbūt širdies nepakankamumas.
Itin didelis aktyvumas taip pat gali išjudinti širdies stimuliatorių. „Pabėgęs širdies stimuliatorius“ gali stimuliuoti raumenis už širdies. Šio tipo širdies stimuliatoriaus sukeltas virpėjimas pacientui gali sukelti neįtikėtiną diskomfortą, dažnai sukeliantį silpnumą, galvos svaigimą ir alpimą. Prietaiso judėjimas taip pat gali pažeisti aplinkinius audinius, padidindamas širdies stimuliatoriaus infekcijos riziką.
Tam tikri elektromagnetiniai laukai ir kitų prietaisų signalai taip pat gali sukelti širdies stimuliatoriaus komplikacijų. Pavyzdžiui, magnetinio rezonanso tomografo skenerio magnetinis laukas gali sutrikdyti širdies stimuliatoriaus laiką ir sukelti aritmiją. Mobiliojo telefono signalai gali panašiai paveikti širdies stimuliatorius. Tam tikros spinduliuotės rūšys, pvz., naudojamos rentgeno spinduliams ir vėžio gydymui, gali pažeisti prietaiso grandines ir sukelti didelių širdies stimuliatoriaus komplikacijų.
Dėl šios rizikos pacientams, kuriems implantuojamas širdies stimuliatorius, dažnai pateikiamos rekomendacijos, kurių reikia laikytis. Šios gairės, apimančios veiklą, kurios reikia vengti, ir kaip tinkamai naudoti kitus prietaisus, yra skirtos sumažinti širdies stimuliatoriaus riziką. Būtina, kad pacientai kuo griežčiau laikytųsi šių nurodymų, kad išvengtų širdies stimuliatoriaus komplikacijų. Reguliarūs techninės priežiūros patikrinimai taip pat žymiai sumažina širdies stimuliatoriaus gedimo riziką.