Ipilimumabas yra žmogaus antikūno molekulės, kuri gali turėti gydomąjį poveikį pacientams, sergantiems pažengusia melanoma, pavadinimas. Šis antikūnas, kurį gamina farmacijos įmonė Bristol-Myers Squibb, taip pat žinomas kaip MDX-010. Ipilimumabas gaminamas laboratorijoje ir yra IgG1 antikūnų klasės narys. Jis jungiasi prie anticitotoksinio T-limfocitų antigeno (CTLA-4) receptoriaus, esančio T-limfocitų paviršiuje organizme. CTLA-4 receptoriaus blokavimas sustiprina ląstelių imuninį atsaką, leidžiantį paties paciento limfocitams surengti ataką prieš vėžines ląsteles.
Melanoma yra odos vėžio forma, kuri gali metastazuoti arba išplisti į kitus audinius. Ankstyvosiose melanomos stadijose chirurgija dažnai yra veiksminga gydymo forma. Kai šis vėžys išplito, gali būti sunku jį gydyti spinduliu ar chemoterapija. Antikūnų terapija, skirta sustiprinti imuninį atsaką, gali būti tinkama pacientams, sergantiems pažengusia melanoma.
Antikūnų terapija ipilimumabu naudojasi organizmo ląstelių dalijimosi arba dauginimosi ciklu, žinomu kaip citotoksiniai T-limfocitai. Šie limfocitai turi galią atakuoti vėžio ląsteles. Baltymas, žinomas kaip CD28, yra T-limfocitų paviršiuje ir šis baltymas jungiasi su kitų tipų ląstelėmis, kad paskatintų ląstelių dalijimąsi. Pasidalijus ląstelėms, CTLA-4 sustabdo signalą, kad ląstelių dalijimasis nevyktų nereguliuojamas.
Ipilimumabas prisijungia prie CTLA-4 molekulės ir pašalina sustabdymo signalą. Tada T-limfocitai gali dalytis, todėl daugiau jų gali kovoti su vėžio ląstelėmis. Ši imunoterapija ipilimumabu, atskirai arba kartu su vakcinomis, gali pailginti žmonių, sergančių pažengusia melanoma, išgyvenamumą. Klinikiniai ipilimumabo tyrimai rodo, kad šis antikūnas gali turėti priešnavikinį poveikį prieš plaučių ir prostatos vėžį bei melanomą.
Pacientai ipilimumabą į veną gauna kas kelias savaites. Tikslų gydymo grafiką nustato gydytojas ir priklauso nuo šalutinio poveikio buvimo. Dauguma pacientų gerai toleruoja ipilimumabą, tačiau su imunitetu susijęs šalutinis poveikis gali išsivystyti, jei besidalijantys T-limfocitai pradeda veikti normalius audinius. Šis šalutinis poveikis gali būti bėrimas, viduriavimas ar hepatitas. Su imunine sistema susijusį šalutinį poveikį paprastai galima kontroliuoti kortikosteroidais, netrukdant priešnavikiniam atsakui.