Kognityvinė elgesio terapija socialinei fobijai gydyti paprastai yra veiksmingesnė, kai ji integruoja elgesio intervencijas, tokias kaip ekspozicijos terapija, įveikos mechanizmai ir socialinių įgūdžių ugdymas. Šio tipo terapijos esmė yra neigiamų minčių modelių ir jų poveikio elgesiui tyrimas. Konsultuodamas asmuo, kuris bijo socialinėse situacijose, gali išmokti nerimą mažinančių įveikos mechanizmų. Nustatyti konkrečius baimę sukeliančius scenarijus ir palaipsniui atskleisti klientą tokioms situacijoms yra viena efektyvi strategija. Socialinių įgūdžių mokymas dažnai padeda sumažinti socialinę fobiją ir padidina komfortą socialinio bendravimo metu.
Sekinančių minčių tyrimas yra svarbi socialinės fobijos kognityvinės elgesio terapijos dalis. Paprastai manoma, kad fobijas sukelia perdėtos, baimę sukeliančios mintys. Pavyzdžiui, darbuotojas, kuris turi pateikti pristatymą, gali nerimauti, kad kalbėjimas sukels pažeminimą prieš jo ar jos kolegas. Sutelkdamas dėmesį į visus dalykus, kurie gali suklysti, jis ar ji sustiprina savo baimes. Konsultantai paprastai pateikia pozityvesnius alternatyvius scenarijus, kad paskatintų klientus apsvarstyti galimybę pasiekti geresnių rezultatų.
Kognityvinė elgesio terapija socialinei fobijai dažnai apima įveikos mechanizmų kūrimą. Gali būti naudojami vizualizacijos metodai, padedantys klientui įsivaizduoti malonesnę socialinę patirtį. Gilus kvėpavimas prieš socialinį renginį ir jo metu dažnai padeda nuraminti nervus. Šypsena kalbant mažoje grupėje paprastai padeda sumažinti įtampą arba pagerinti drebantį balsą. Meditacija prieš socialinius renginius yra dar vienas būdas sumažinti nerimą.
Poveikio terapija dažnai yra neatsiejama socialinių fobijų konsultavimo dalis. Pirmiausia nustatomos konkrečios baimę sukeliančios socialinės situacijos, o kiekvienas laipsniškas poveikis išsamiai aptariamas su klientu. Pavyzdžiui, žmogus gali bijoti susitikti su naujais žmonėmis. Tada konsultantas galėtų paskatinti jį ar ją susidurti su šia baime palaipsniui, galbūt laipsniškai bendraudamas su naujais žmonėmis raštu. Kitas žingsnis gali būti perėjimas prie pokalbio telefonu, o po to – susitikimas asmeniškai.
Kognityvinė elgesio terapija socialinei fobijai taip pat yra veiksminga, kai dėmesys sutelkiamas į socialinių įgūdžių ugdymą. Kai kurios socialinės baimės yra susijusios su nežinojimu, ką pasakyti, arba jaustis nepatogiai naujose situacijose. Ugdydamas pokalbio įgūdžius ir socialinį intelektą, socialiai bijantis žmogus dažnai efektyviau bendrauja su kitais. Kai kiti pradeda jaustis laisvai, šypsosi ir teigiamai reaguoja, socialinės baimės kartais atslūgsta. Socialinių įgūdžių ugdymas taip pat paprastai apima mažiau dėmesio koncentravimą į neigiamus rezultatus ir konkrečiau į teigiamą socialinę patirtį.