Tiriamoji laparotomija, kartais vadinama ex-lap, yra chirurginė procedūra, atliekama diagnostikos tikslais. Chirurgas padaro pjūvį, kad pasiektų pilvo ertmę, ir ištiria turinį, kad paaiškintų paciento simptomus. Priklausomai nuo to, ką nustato chirurgas, gali būti atliekamos papildomos procedūros arba chirurgas gali uždaryti pjūvį. Tiriamoji laparotomijos procedūra atliekama operacinėje, dažniausiai bendrosios chirurgijos, padedant chirurgų komandai, kurią sudaro anesteziologas ir operacinės slaugytojos.
Yra keletas priežasčių, kodėl pacientui gali prireikti tiriamosios laparotomijos. Net ir naudojant pažangius medicininio vaizdo gavimo metodus, kartais ligos požymių vaizdavimo tyrimų metu neatsiranda, todėl gali prireikti fiziškai ištirti atitinkamą sritį. Pacientas gali turėti neaiškių ar pertraukiamų simptomų, kuriuos sunku susieti su kokia nors žinoma priežastimi, arba chirurgas gali norėti paimti biopsijos mėginius laboratorinei analizei.
Atliekant tiriamąją laparotomiją, pacientas visiškai anestezuojamas, o chirurgas padaro pjūvį, kad pasiektų dominančią sritį. Daugelyje operacinių yra kameros ir ekranai, kuriais galima įrašyti chirurgines procedūras, kad vėliau chirurgas galėtų peržiūrėti procedūrą. Chirurgas apžiūri pilvo turinį, ieško pažeidimų ir kitų anomalijų požymių. Kai kurios struktūros gali būti iškeltos iš pilvo ertmės, kad būtų galima atidžiau apžiūrėti ir apčiuopti, o chirurgas ieško subtilių skirtumų, kurie gali rodyti medicininę problemą.
Jei chirurgas mano, kad tai būtina, žvalgomosios laparotomijos metu galima paimti biopsijos mėginius. Taip pat, jei nustatoma gyvybei pavojinga problema, chirurgas ją ištaisys. Kitais atvejais chirurgas atsižvelgs į bet kokius diagnostikos radinius, uždarys pjūvį, leis pacientui pabusti ir atsigauti, o operacijos rezultatus aptars su pacientu. Jei chirurgas galėjo nustatyti diagnozę, pacientui gali būti pasiūlytos kai kurios gydymo galimybės.
Ši procedūra skiriasi nuo gydomosios laparotomijos, kai paciento pilvas atidaromas chirurginės procedūros metu, kuria siekiama išspręsti problemą, pvz., plyšusį apendiksą. Daugelis chirurgų naudoja laparoskopiją, kai kameros ir instrumentai įterpiami per mažus pjūvius, o ne laparotomiją, daug labiau invazinę operaciją, kuri apima didelį pjūvį. Gydymas po laparotomijos užtrunka ilgiau, o atviros procedūros metu pacientas patiria didesnę riziką.