Kokie yra dažniausiai pasitaikantys vaikų žvairumo gydymo būdai?

Žvairumas yra nekontroliuojamas vienos ar abiejų akių pasukimas į išorę, vidų, aukštyn arba žemyn. Dažniausi vaikų žvairumo gydymo būdai yra korekciniai akiniai ar prizmės, regėjimo terapija ir chirurgija. Kai žvairumas apima vieną akį, gydymas paprastai yra skirtas užmaskuoti stipresnės, tinkamai veikiančios akies regėjimą pleistru arba akis neryškinančiais akių lašais, kad silpnesnė akis sustiprėtų. Ankstyvas vaikų žvairumo gydymas padės perprogramuoti nervinį kelią tarp akies ir smegenų, sustiprinti ir lavinti akių raumenis bei išvengti savimonės jausmo, atsirandančio dėl būklės.

Esant nedideliems vaikų žvairumo atvejams, būklei gydyti ir regėjimui pagerinti gali būti naudojami akių akiniai. Akinių lęšiai yra specialiai sukurti taip, kad padėtų akims geriau susifokusuoti esant įtemptai būklei. Prizmės taip pat gali būti dedamos į lęšius, kad būtų ištaisytas šios būklės sukeltas dvigubas matymas. Šis gydymo būdas ne visada išgydo būklę, o nuėmus akinius gali atsirasti neatitikimas. Kai tik viena akis šiek tiek pasukta, dažniausiai vaikų žvairumo gydymas yra užklijuoti pleistrą ant gerosios akies arba sulieti regėjimą gerosios akies lašais, kad silpnos akies raumenys būtų priversti tobulėti.

Regėjimo terapija yra dar vienas dažnas vaikų žvairumo gydymas. Ši terapijos forma yra reabilitacijos programa, kurioje naudojami raumenų stiprinimo ir kontrolės pratimai kartu su smegenų ir akių ryšiui perkvalifikuoti skirtais pratimais. Regėjimo terapijos tikslai yra pakeisti akis, pagerinti dėmesį, sinchronizuoti akių judesius ir dirbti su regėjimo apdorojimu. Šie tikslai pasiekiami naudojant pasikartojančius pratimus su specialiai pritaikytais optiniais prietaisais ar kompiuterinėmis programomis, taip pat korekciniais lęšiais ir prizmėmis. Pratimai biure paprastai derinami su kasdieniais pratimais namuose, siekiant toliau stiprinti raumenis ir akių bei smegenų ryšį.

Kai kitos gydymo priemonės nepadeda, vaikų žvairumo gydymui dažnai taikoma chirurgija. Operacijos metu raumenys atlaisvinami, įtempiami arba perkeliami, kad būtų išvengta nuolatinio akies traukimo netinkama kryptimi. Chirurgija paprastai atliekama naudojant bendrąją nejautrą, reikia padaryti nedidelį odos pjūvį, todėl reikia kelių dienų poilsio ir atsigavimo. Jei reikia, abi akis galima gydyti vienu metu. Žvairavimo operacija gali būti atliekama jau po šešių mėnesių ir dažnai rekomenduojama, kad būtų pagerintas akių-smegenų kelias ir išvengta vaiko gėdos, susijusios su problema.