Reumatoidinis artritas (RA) yra uždegiminė autoimuninė liga, kuri pirmiausia pažeidžia sąnarius. Gydytojai dažnai skiria infliksimabą nuo reumatoidinio artrito, nes jis blokuoja ląstelinę medžiagą, sukeliančią uždegimą. Infliksimabas gali būti veiksmingas valdant RA simptomus, tačiau jis nėra išgydomas ir turi rimtų šalutinių poveikių.
Reumatoidinio artrito gydymas paprastai prasideda nuo vaistų klasės, vadinamos ligą modifikuojančiais antireumatiniais vaistais (DMARD). Į šią klasę įeina vaistai metotreksatas ir leflunomidas. Pacientai kartu su DMARD vartoja nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, pvz., ibuprofeną. Jei gydymas DMARD nepadeda suvaldyti RA simptomų, gydytojas gali paskirti TNF-alfa inhibitorių.
Tiksli RA priežastis nėra žinoma, tačiau susijusį uždegimą sukelia specifinis citokinas. Auglio nekrozės faktorius alfa (TNF-alfa) yra signalinė baltymo molekulė, gaminama imuninės sistemos ląstelėms reguliuoti. Tinkamai veikianti TNF-alfa padeda organizmui įvairiais būdais, įskaitant natūralų ląstelių mirties ciklą. Daugybė netinkamai veikiančios TNF-alfa viename kūno regione sukelia uždegimą.
Gydytojai skiria infliksimabą nuo reumatoidinio artrito, nes jis yra TNF-alfa inhibitorius. Vaistas chemiškai užsifiksuoja ant TNF-alfa, pagaminto, kad medžiaga neprisijungtų prie receptorių. Tai sumažina koncentraciją, o tai savo ruožtu sumažina uždegimą.
Infliksimabo dozavimas reumatoidiniam artritui yra švirkščiamas į veną. Dozę gydytojo kabinete turi suleisti gydytojas arba slaugytoja. Dozės pabaiga gali užtrukti iki dviejų valandų. Priklausomai nuo poreikio, pacientai grįžta kitos dozės po dviejų savaičių arba per du mėnesius.
Nedidelis šio vaisto šalutinis poveikis yra skrandžio spazmai, rėmuo ir galvos skausmas. Pacientai turi pranešti gydytojui, jei šalutinis poveikis tampa sunkesnis ir apima krūtinės skausmą, traukulius ar patinimą. Gydytoją reikia informuoti, jei pacientas šiuo metu vartoja anakinrą ar etanerceptą, nes šie vaistai gali sąveikauti su infliksimabu.
Infliksimabas nuo reumatoidinio artrito gali turėti rimtų ilgalaikių pasekmių. Yra įrodymų, kad gydymas TNF-alfa inhibitoriais nedideliam pacientų pogrupiui gali sukelti greitai augančią limfomos formą. Vaistai taip pat gali padaryti pacientą jautresnį infekcijoms, kurios gali išsivystyti į sunkią ligą.
Pacientai, kuriems buvo paskirtas infliksimabas nuo reumatoidinio artrito, turi palaikyti nuolatinį ryšį su gydytoju. Apie didelį ar mažą šalutinį poveikį reikia pranešti nedelsiant. Gydytojas gali nuspręsti nutraukti šį gydymą ir pasirinkti vaistą, kuris geriau tiktų pacientui.