Gliukozamino sulfatas yra maisto papildas, kuris, kaip manoma, mažina skausmo, sustingimo ir uždegimo simptomus, susijusius su osteoartritu. Nors daug metų trukusių, didelės populiacijos, placebu kontroliuojamų tyrimų metu buvo nustatytas statistiškai reikšmingas artrito simptomų pagerėjimas pacientams, vartojusiems gliukozamino sulfatą po šešių gydymo savaičių, 2011 m. keliuose tyrimuose nustatyta, kad pacientams, gydytiems dažniausia papildo forma – gliukozamino hidrochloridas (HCl). Kadangi Jungtinių Valstijų maisto ir vaistų administracija nepradėjo šio papildo saugumo ar veiksmingumo vertinimo, turimų mokslinių duomenų apie gliukozaminą apžvalga nerado reikšmingo individualaus efektyvios dozės kintamumo. Nėra požymių, kad, atsižvelgiant į paciento amžių, inkstų sveikatą, kepenų funkciją, silpnumą ar kartu vartojamą vaistinio preparato režimą, reikia koreguoti įprastinę suaugusiųjų 1.5 g gliukozamino sulfato paros dozę.
Nors vaistų sąveika su gliukozaminu nenustatyta, kai kurie mokslininkai teigė, kad papildas gali sąveikauti su doksorubicinu, tenipozidu, etopozidu, varfarinu, cukraus kiekį kraujyje mažinančiais vaistais, insulinu ir nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo. Nepaisant šių įspėjimų, apie tokią sąveiką nepranešta. Dėl sumažėjusio skausmo ir sustingimo, kai kurie pacientai pranešė, kad jiems pavyko sumažinti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimą po kelių savaičių vienos 1.5 g gliukozamino dozės per parą.
Kai kurie gydytojai rekomendavo vartoti net 30 g gliukozamino paros dozę, padalijus ją į dalis. Reguliarus 30 g gliukozamino dozės vartojimas net ir sunkiu artritu sergantiems pacientams paprastai laikomas per dideliu. Tyrimų, kuriuose buvo vartojama dviguba standartinė 1.5 g gliukozamino paros dozė, rezultatai neparodė statistiškai reikšmingo simptomų kontrolės pagerėjimo, nors didesnės dozės padidino retų virškinimo trakto šalutinių poveikių, tokių kaip pykinimas ir dujų susidarymas, taip pat galvos skausmą, dažnį. Nerekomenduojama didinti iki standartinės dozės.
Mokslo bendruomenėje nėra sutarimo dėl veikimo mechanizmo, kuriuo gliukozamino sulfatas gali padėti sumažinti artrito simptomus. Nepaisant teorinių teiginių, kad papildas gali padėti išvengti jungiamojo audinio pažeidimo, yra mažai įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius. Kai kurie mokslininkai teigė, kad nors vienos gliukozamino dozės poveikis yra nedidelis, kumuliacinės dozės gali paskatinti priešuždegiminių proteoglikanų sintezę arba gali sumažinti chondrocitų katabolinį aktyvumą, padedantį apsaugoti sąnarių chondrocitus ir ląstelių kremzlės matricą. Gliukozaminas taip pat gali paskatinti hialurono rūgšties gamybą, padėdamas sumažinti uždegimą, nes pagerina sąnarių tepimą ir slopina liposomų fermentus, kurie yra atsakingi už kremzlės irimą. Nuo 2011 m. reikia atlikti tolesnius tyrimus, siekiant nustatyti, ar ir kaip gliukozamino sulfatas padeda nuo artrito simptomų.