Autosugestija yra procesas, kurio metu pasąmonė internalizuoja pasikartojančias mintis dėl individo pastangų pakeisti psichines asociacijas. Naudodami autosugestiją, žmonės gali susikaupti ties įsitikinimu, veiksmu ar nuomone. Ši psichologijos sąvoka naudojama kai kuriose psichoterapijos rūšyse ir taip pat yra daugelio savęs tobulinimo programų, kuriose teigiama, kad žmonės gali „galvoti apie save geriau“, dalis. Tokių programų veiksmingumas yra diskusijų objektas. Atrodo, kad kai kurios autosiūlymo formos turi poveikį, o kitos yra labiau abejotinos.
Autosugestijos samprata atsirado antroje XIX amžiaus pusėje. Mokslininkams buvo įdomu sužinoti, kodėl hipnozė veikia ir kodėl kai kurie žmonės atrodė jautresni ar įtaigesni nei kiti. Viena iš pateiktų teorijų buvo autosugestijos idėja, kad žmonės, turintys sąmoningą valią keistis arba būti paveikti hipnozės, būtų imlesni hipnozės technikoms. Iš esmės žmonės galėtų įtikinti savo protą ką nors priimti naudojant vidinį spaudimą, o ne būti veikiami kažkieno iš išorės.
Vienas iš dažniausiai naudojamų autosuggescijos būdų yra savęs tobulinimo programa, kai kas nors skatinamas perskaityti patvirtinimą prieš miegą ir pakartoti jį einant miegoti. Tikslas yra pakeisti mąstymo procesus galvoje, kad kas nors imtų įkūnyti informaciją teigdamas. Tokios programos kaip „galvok ir būk turtingas“ remiasi autosugestijos idėja, teigdama, kad žmonės turi pakeisti savo mąstymą, kad sukauptų turtus.
Kai kurios meditacijos formos taip pat naudoja autosugestiją. Pavyzdžiui, meditacijos rutina gali apimti praktiką, kai kas nors įsivaizduoja, kad auga sunkesnis ar lengvesnis. Šiuo atveju žmogus tiesiogine prasme netampa lengvesnis ir sunkesnis medituodamas, tačiau autosugestija gali priversti tai jaustis. Be to, meditacijos praktika taip pat gali paskatinti žmones daryti tokius dalykus kaip, pavyzdžiui, jaustis karštesniems ir vėsesniems naudojant autosugestiją. Ši praktika naudojama siekiant padėti žmonėms tapti ramesniems, o kai kurie tyrimai rodo, kad meditacija su autosugestija gali būti labai veiksminga kai kuriems žmonėms.
Daugybė pagalbos sau knygų daugiausia dėmesio skiria pozityvios minties galiai ir idėjai, kad žmonės gali pakeisti savo gyvenimą pozityviai mąstydami, tai yra tam tikra autosugestijos forma. Kai kurie žmonės teigiamai reaguoja į tokias programas ir patiria naudos, nesvarbu, ar šiose programose yra naudos gavėjų, ar dėl placebo efekto. Kiti to nedaro. Atrodytų, kad kai kurie žmonės yra labiau linkę į autosugestiją nei kiti.