Terminas radikali chirurgija vartojamas apibūdinti procedūrai, kurios metu pašalinamas vėžinis ar sergantis organas arba masė kartu su kraujo tiekimu ir kartais aplinkiniai limfmazgiai ar liaukos. Jis gali būti naudojamas beveik bet kokio tipo vėžiui pašalinti, nors mokslininkai ir chirurgai diskutuoja apie tokios procedūros efektyvumą ir saugumą. Daugeliu atvejų kartu su naviku pašalinamas nemažas kiekis sveikų audinių.
Daugelis mokslininkų yra prieš įprastinį radikalios chirurgijos naudojimą ligų gydymui. Taip yra visų pirma todėl, kad yra didesnė komplikacijų rizika ir rizika, susijusi su radikaliomis operacijomis, palyginti su paprastesniais, įprastesniais metodais. Paprastai didžioji dalis pašalintų audinių nėra sergantys ar vėžiniai, ir mažai suprantama, kaip vėžys plinta į aplinkinius audinius. Tai reiškia, kad bet kokia nesergamo audinio pašalinimo nauda, jei tokia yra, nėra visiškai nustatyta ar pripažinta.
Tiriant radikalią chirurgiją gauta prieštaringų rezultatų. Kai kurie tyrimai parodė, kad pacientai, kuriems buvo atlikta radikali operacija, palyginti su tais, kuriems buvo paprastesnės ir tradicinės veislės, išgyveno trumpiau ir išgydė mažiau. Kiti nurodė, kad radikalios procedūros padeda padidinti išgyvenamumą suteikdamos mažiau audinių, kad vėžys galėtų išaugti, jei jis sugrįžtų. Norint nustatyti bendrą radikalių procedūrų naudos ir rizikos santykį, reikia atlikti daugiau tyrimų.
Apskritai pooperacinės komplikacijos yra didesnės atliekant radikalią operaciją, ir tai yra didelis pacientų trūkumas. Taip pat gali būti didesnė infekcijos rizika. Dėl šios priežasties daugelis gydytojų rekomenduoja visiškai vengti radikalių veislių, nebent vėžys ar kita liga jau yra išplitusi į aplinkinį kraują ar mazgus, ir net tada reikėtų šalinti tik pažeistus.
Priežastys, kodėl radikali chirurgija yra rizikingesnė, yra jos sudėtingesnis pobūdis. Apskritai, kuo sudėtingesnė procedūra, tuo didesnė tikimybė, kad kažkas nepavyks. Nepaisant to, kai kurie gydytojai reikalauja atlikti radikalias procedūras. Kol nebus atlikta daugiau tyrimų, siekiant įrodyti arba paneigti būdingą riziką ir naudą, palyginti su paprastesniais chirurgijos metodais, ši praktika gali nepasikeisti.
Pacientai, kuriems numatoma atlikti radikalią operaciją, turėtų būti kuo geriau informuoti apie tikslią atliekamą procedūrą, sveikimo procesą ir galimas komplikacijas. Jis arba ji turėtų pasikalbėti su chirurgu ir aptarti sudėtingesnės procedūros naudą, palyginti su paprastesniu metodu, ir iš anksto išsakyti visus rūpesčius ar pageidavimus. Kiekvienas žmogus turi prisiimti atsakomybę už savo priežiūrą, kad išvengtų nereikalingos rizikos.