Kai reikia imobilizuoti galūnę, sąnarį ar kūno dalį, kad būtų išvengta sužalojimų arba būtų skatinamas gijimas, dažnai naudojami metaliniai įtvarai. Metalas, naudojamas įtvarui gaminti, gali būti įvairus, nors aliuminis yra labiausiai paplitęs, nes jis yra lengvas ir atsparus korozijai. Metaliniai įtvarai gali būti naudojami įvairiems tikslams, o kai kurie yra sukurti tik vienam pritaikymui, o kiti yra labiau reguliuojami, kad būtų galima pritaikyti daugybę skirtingų traumų. Kai kuriuose įtvaruose yra plonas lankstus aliuminis, kuris gali būti suformuotas iki galūnės ar sąnario.
Tokie įtvarai dažnai yra paminkštinami iš abiejų aliuminio pusių, kad būtų užtikrintas paciento saugumas ir patogumas. Šiuose metaliniuose įtvaruose esantis aliuminis yra pakankamai lankstus, kad įtvarą būtų galima sulenkti pagal galūnės kontūrus, tuo pačiu užtikrinant daug atramos, kai įtvaras yra pritvirtintas. Siekiant didesnio saugumo, kartais galima kelis kartus apvynioti šiuos metalinius įtvarus aplink jungtį ar galūnę, taip sukraunant aliuminį ir padarant storesnį stabilizatorių. Aliuminis paprastai yra gana lengvas, o tai reiškia, kad tokie lankstūs įtvarai idealiai tinka supakuoti į pirmosios pagalbos vaistinėlę ar kuprinę.
Kiti metaliniai įtvarai yra standesni ir nėra skirti galūnės ar sąnario judėjimui. Pavyzdžiui, standus alkūnės sąnarys dažnai būna L formos ir nesulenkiamas. Pacientas įkiša ranką į L kreivę, o įtvaras paprastai užklijuojamas juostele. Kartais vietoj įtvaro yra kabliuko ir kilpos dirželiai, todėl nereikia lipdyti. Įtvaro viduje paprastai yra paminkštinimas papildomam patogumui, nors įtvarai, naudojami avarinėse situacijose, tokio paminkštinimo gali ir nebūti.
Kiti metalinių įtvarų tipai yra pirštų įtvarai, kelių įtvarai, pėdų įtvarai ir kiti specialiai sukurti įtaisai, skirti naudoti vienoje konkrečioje kūno vietoje. Kai kurių tipų breketuose taip pat bus metaliniai strypai, stabilizatoriai arba įdėklai, kurie neleis sąnariui judėti į šoną. Pavyzdžiui, kai kurios kelio petnešos turės šarnyrinius rėmus, kurie leidžia normaliai judėti iš priekio į galą, tačiau neleidžia judėti iš vienos pusės į kitą. Šis dizainas naudingas pacientams, kurie sveiksta po kelio traumų ar operacijų; pažeista vieta gali pradėti gyti, o pacientas gali pradėti atkurti mobilumą nerizikuodamas susižeisti dėl šoninių judesių.