Intraveninė infuzinė terapija – tai vaistų įvedimas poodine adata tiesiai į veną ir leidžiant pro ją prasiskverbti vaistams. Vaistai paprastai vartojami intraveniniu (IV) lašintuvu, siekiant užtikrinti, kad į kraują nepatektų oro. Tam reikia, kad vaistai būtų laikomi maišelyje ir lėtai išleisti į vamzdelį, pritvirtintą prie adatos. IV terapija paprastai yra daug greitesnė ir efektyvesnė nei vaistų vartojimas per burną ir leidžia tiksliau paskirstyti vaistus visame kūne.
Intraveninė infuzija paprastai taikoma esant sąlygoms, kurias reikia nedelsiant gydyti, arba toms, kurios turi būti sušvirkštos laiku, o tai reiškia, kad ne visus vaistus galima leisti į organizmą iš karto. Kai kurie vaistai gali būti skiriami tik per IV, pavyzdžiui, daugelis vaistų nuo vėžio. Didžiąją laiko dalį IV infuzijos terapija atliekama ligoninėje.
IV adatos dažniausiai įvedamos į rankų ar plaštakų venas, nors kartais gali būti naudojamos ir pėdų ar kojų venos. Labai mažiems kūdikiams dar viena galimybė yra venos, esančios galvos odoje. Krūtinėje ar pilve esančių venų iš viso negalima naudoti.
Pacientai, kuriems atliekama intraveninė infuzija, paprastai daug valandų būna prigulę prie lovos. Prireiksmo sulaikymo dydis nustatomas pagal gaunamų vaistų rūšį ir kiekį; kartais užtrunka kelias dienas, kol sesija baigiasi. Šiuo laikotarpiu svarbu, kad pacientas atsipalaiduotų ir užsiimtų veikla, būdamas ribotas. Taip patirtis bus mažiau skausminga ir laikas praeis greičiau.
Dažniausias šalutinis poveikis, susijęs su intravenine infuzija, yra skausmas ir paraudimas įvedimo vietoje. Kai kuriems pacientams taip pat gali atsirasti mėlynių. Priklausomai nuo vartojamų vaistų tipo, gali atsirasti papildomų šalutinių poveikių, todėl pacientai turėtų tai aptarti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju. Ant įkišimo vietos tikriausiai bus uždėtas tvarstis arba tvarstis, kad būtų išvengta gausaus kraujavimo, ypač tiems, kurie serga kraujavimu arba vartoja kraują skystinančius vaistus.
Kai kurios ligos, kurios dažniausiai gydomos taikant intraveninę infuziją, yra vėžys, įvairūs artrito tipai, Krono liga, tam tikros odos ligos ir išsėtinė sklerozė. Kai kuriais atvejais skysčiai taip pat gali būti skiriami per IV. Kartais vaistų gali prireikti ir prieš infuzinę terapiją, ir po jos. Pacientai raginami bet kokius rūpesčius aptarti su gydytoju.